Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą, kurią pradėjo 2014 metais ir atnaujino 2022 metų Vasaro 24 dieną. Ukraino0s ginkluotosios pajėgos (UGP) atrėmė daugybę okupantų išpuolių Luhansko ir Donecko regionuose. Rusai, kaio praneša Ukrainos šaltiniai, sudavė 11 oro smūgių ukrainiečių pozicijoms palei sąlyčio liniją. UGP atrėmė Rusijos okupantų išpuolius prie 11 gyvenviečių Luhansko srityje ir Donecko srityje.
„Pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas Stelmachivkos, Makiivkos ir Serebriansko girininkijų rajonuose Luhansko srityje ir Verchnekamensko, Belogovkos, Solidaro, Jurjevkos, Krasnogorovkos, Marinkos, Novomichailivkos ir Vremjevkos rajonuose Donecko srityje”, – sakoma UGP generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook”.
Be to rusai dukart smogė Kostiantynivkos (Donecko sritis) civilinei infrastruktūrai, 11 oro smūgių paleista į Ukrainos karių pozicijas palei kontakto liniją, taip pat iššauta daugiau kaip 60 raketų iš salvinių paleidimo įrenginių į Chersono civilinę infrastruktūrą ir Ukrainos karių pozicijas.
Kartu, kaip pabrėžiama, Rusijos atakos ir toliau labiausiai nukreipiamos į Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Išlieka raketų ir nepilotuojamų orlaivių smūgių grėsmė energetikos sistemos objektams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai visoje Ukrainoje. Šalies energetikos specialistai, mėginantys sutvarkyti sudaužytas elektros tiekimo sistemas, nurodo, kad vien praėjusį penktadienį jų pastangas žlugdė naujos masinės atakos, sunaikindamos per savaitę pasiektą progresą.
Odesoje be elektros liko 1,5 milijono žmonių.
***
Pirmadienio rytą daugkartinių aketų paleidimo įrenginiais „Uragan” Rusijos pajėgos smogė Girnyko kaimui Donecko srityje. Per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni civiliai gyventojai, sakė Donecko srities krinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko.
Jis pridūrė, kad visi sužeistieji nugabenti į ligoninę, o okpantų padarytos žalos dydis nustatinėjamas.
***
Rusijos terorizuojamai Ukrainai, kur milijonai gyventojų paliekami be elektros, padėtis išlieka ekstremali. Padėtį apsunkino oro sąlygos. Tai tai matyti iš pranešimo, kurį išplatino šalies bendrovė „Ukrenergo”. Gruodžio 12 d. rytą energetikos sistemoje vis dar labai trūksta pajėgumų.
Apie tai praneša Censor.NET, remdamasis „Ukrenergo” spaudos centru. Kaip jau minėta, pastarąją savaitę energetikos sistema patyrė tris Rusijos atakas – gruodžio 5 d., pirmadienį, buvo surengta jau aštuntoji masinė raketų ataka, o savaitgalį šalies pietuose ir rytuose buvo surengtos dvi vietinės artilerijos ir dronų atakos. Dėl priešo padarytų nuostolių energetikos sistema kol kas negali išnaudoti visų šiluminių elektrinių pajėgumų, o jų darbui atkurti reikia daugiau laiko.
„Odesos regione situacija vis dar sudėtinga, elektros energijos tiekimo vartotojams atkūrimas tęsiasi”, – sakoma pranešime.
„Ukrenergo”, „Generation” ir „Oblenergos” komandos dirba kartu, kad pašalintų Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą padarinius. Dėl žalos sudėtingumo darbai tęsiasi ilgiau, juos apsunkina blogos oro sąlygos (gūsingas vėjas ir šlapias sniegas).
***
Ištikimiausiu Rusijos satelitu, kaip nurodo Baltieji Rūmai, išlieka Iranas. Jis, greičiausiai tiki didins karinį bendradarbiavimą su Kremliumi.
Artimiausiais mėnesiais Irano parama okupacinei kariuomenei, JAV nuomone, didės. Teheranas svarsto galimybę parduoti Maskvai šimtus balistinių raketų Ukrainai apšaudyti. JAV planuoja įsteigti kontaktinę grupę, kuri aptars grėsmes Rusijos ir Irano bendradarbiavimui.
„Amerikos balsas” cituoja John’ą Kirby, JAV nacionalinio saugumo tarybos prie Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatorių. Pastarasis sakė: „Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Irano parama Rusijos kariuomenei tik didės. Netgi manome, kad Iranas svarsto galimybę parduoti Rusijai šimtus balistinių raketų. Taip pat matėme pranešimų, kad Maskva ir Teheranas svarsto galimybę Rusijoje sukurti bendrą mirtinų bepiločių lėktuvų gamybos liniją. Raginame Iraną pakeisti kursą ir nesiimti tokių veiksmų.”
Savo ruožtu Maskva Teheranui teikia „precedento neturinčią karinę ir techninę paramą”, sakė Kirby. Rusijos Federacija ketina Iranui tiekti pažangią karinę įrangą. Į sąrašą gali būti įtrauktos oro gynybos sistemos ir sraigtasparniai. Taip pat yra pranešimų, kad Irano pilotai pavasarį Rusijoje mokėsi valdyti Su-35. Tikimasi, kad šie naikintuvai bus pristatyti Teheranui per ateinančius metus ir gerokai sustiprins Irano oro pajėgas, palyginti su jo regiono kaimynėmis.
Baltieji rūmai teigia, kad abiejų šalių bendradarbiavimas kelia pavojų „ne tik Ukrainai, bet ir Irano kaimynams”. Jungtinės Valstijos pasidalijo surinkta informacija su sąjungininkais Artimuosiuose Rytuose ir ketina panaudoti visas turimas priemones, kad sutrukdytų Rusijos ir Irano bendradarbiavimui.
JAV taip pat nori suburti kontaktinę grupę, kuri aptartų Maskvos ir Teherano abipusę karinę pagalbą: „Toliau dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, kad priverstume juos būti atsakingais. Bendradarbiaujame su kitomis šalimis, siekdami užtikrinti, kad Rusija ar Iranas nesinaudotų jų jurisdikcijomis, ir užkirsti kelią gynybos sandoriams, kuriais remiama ši veikla.”
Galiausiai Kirby paminėjo pagalbą Ukrainai. JAV toliau bendradarbiauja su sąjungininkais ir partneriais, kad aprūpintų mūsų šalį visa jai reikalinga gynybos įranga, įskaitant oro gynybos sistemas ir elektros tinklų apsaugos įrangą.
Anksčiau kitas Baltųjų rūmų pareigūnas patvirtino, kad Rusija Iranui mainais į dronus tiekia pažangius ginklus. Ateityje ji, anot šių pranešimų, gali tiekti naikintuvus.
Britų žvalgybos ekspertų teigimu, Rusijos Federacija gavo naują Irano dronų kamikadzių partiją. Paskutiniai bepiločiai orlaiviai, panaudoti per išpuolius prieš Ukrainą, buvo iš papildytų atsargų.
***
Pasak analitikų, Baltarusijos įsitraukimas į karą „blogiausiu atveju privers Ukrainą laikinai nukreipti pajėgas”.
Amerikos karo tyrimų institutas (ISW) vertina Baltarusijos invazijos galimybes ir Baltarusijos kariuomenės perspektyvas Ukrainoje.
Jau dabar mažai tikėtina, kad Baltarusija įsiverš į Ukrainą. Net jei taip ir nutiks, Baltarusijos kariuomenė nesugebės pasiekti reikšmingos operacinės sėkmės, teigia Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Naujoje dienraščio ataskaitoje analitikai pabrėžia, kad įsiveržimas į Ukrainą gali susilpninti nepripažinto šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą.
„A. Lukašenka rėmėsi Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniais, taip pat Baltarusijos saugumo tarnybomis, kad numalšintų protestus prieš jo valdymą 2020 ir 2021 metais. Dėl to, kad didžioji dalis šio saugumo aparato buvo pasiųsta į karą Ukrainoje, Lukašenka gali sulaukti daugiau neramumų ir pasipriešinimo. A. Lukašenka taip pat tikriausiai supranta, kad įsiveržimas į Ukrainą pakirstų jo, kaip suverenios šalies vadovo, patikimumą, nes būtų akivaizdu, kad Rusijos pastangos visiškai kontroliuoti Baltarusiją pavyko”, – rašoma pranešime.
JAV analitikai taip pat pabrėžia, kad Baltarusijos įsitraukimas į karą „blogiausiu atveju priverstų Ukrainą laikinai atitraukti pajėgas ir įrangą nuo dabartinių fronto linijų”. Visgi, anot jų, A. Lukašenkos pajėgų įsikišimas reikšmingos įtakos Ukrainos gynybai neturėtų.
Pažymetina, kad pats Baltarusijos diktatorius, kuris pradžioje tikėjosi staigios Rusijos pergalės, demonstravo didelį entuziazmą, vėliau ėmė kaitalioti retoriką, priklausomai nuo Kremliaus spaudimo masto.
***
Ukrainos pajėgoms smogus buvo apgadintas tiltas tarp Melitopolio ir Kostiantynivkos kaimo, kuriuo okupantai gabeno karinę techniką.
„Melitopolyje tiltas, jungiantis miestą su Kostiantynivkos kaimu, „pavargo”. Tai vienas iš strategiškai svarbių tiltų po „pavargusio” Krymo tilto. Būtent šiuo tiltu okupantai gabeno karinę techniką iš rytų”, – savo „Telegram” kanale rašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau yra netoli.
Primintia, kad kiek anksčiau mers pranešė apie sprogimus okupuotame Melitopolyje, taip pat Tokmake ir Michailovkoje, kuriuos taip pat yra užėmę okupantai.
