Visokiausio plauko Briuselio klerkų brangiomis eilutėmis leksikone ilgus metus buvo galima išgirsti vos ne kliše tapusį žodžių junginį „Europos strateginis kompasas“. Bendrijos raidos strategai su šiuo kompasu ne vienus metus tikrino kryptis, brėžė gaires ir iš tribūnų rėžė ugningas kalbas. Tačiau visi pamiršo kaip kartais gerai užeiti į bažnyčią ir tyliai pasėdėti. Kad ir su savimi. Ir susirandant moralinį kompasą. Nes ne tik europinė, bet ir visos Vakarų civilizacijos politika tampa liberaliu niekalu be moralinio dėmens. O šį moralinį kompasą Europa ir visas Vakarų pasaulis pastaraisiais dešimtmečiais buvo pamiršęs. Kaip ir gebėjimą muštis dėl savo vertybių, kaip ir gebėjimą lieti patrankas.
Labai viliuosi, kad liberaliosios politikos, kai vertybines nuostatas užgožia prekybiniai interesai ir pinigai, ateities pasaulyje jau neliks. Su tokia pasaulio sankloda buvo siejama daug vilčių, bet ji nepasiteisino. Ir pasirodė besanti gėdinga. Geriausiai tai iliustravo Vokietijos pavyzdžiai. Štai teta Angela palaimino „Nord Stream 2“ statybą, nepaisydama Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Ne ką įžvalgesnis buvo ir Olafas Scholzas. Šis politikas neva praregėjo tik prieš kelis metus – anksčiaui jo vadovaujami socialdemokratai buvo “Nord Stream” dujotiekio tiesimo varomoji jėga. Gal kažkas padoresnio ten tarp visokių senstelėjusių ir politikuoti pradėjusių hipių? Dėl žaliųjų viskas irgi aišku –ši politinė jėga ilgus metus per visokius neaiškius fondus buvo finansuojama Kremliaus, kad kuo garsiau rėktų dėl branduolinės energetikos atsisakymo. Be to Vokietijos žalieji iki pat plataus veiksmų karo Ukrainoje pradžios kryžiumi gulėsi, kad tik ukrainiečiams nebūtų tiekiami ginklai.
Sočioje, turtingoje ir šimtametes politikos tradicijas turinčioje Europoje aukštosios politikos virtuvėje puodus maišo elito šeimų vyrukai ir moterys. Su laibai retomis išimtimis. Dauguma jų irgi augo laikantis savų dinastijų tradicijų, žaidė priemiesčio dvarų kiemuose prižiūrimi auklyčių, vėliau nesimušę mokykloje, neturėję mėgstamo pigaus alubario ar intymių prasilenkimų su lengviau prieinamomis prastos reputacijos merginomis. Jie gavo privačias mokyklas, išsilavinimą geriausiuose universitetuose, uždarus elito klubus, o perkamas moteris irgi rinkosi elitines, apmokėdami savo šeimos platininėmis kortelėmis. Jie gražiai dėlioja žodžius, manieringi ir įtakingi. Tačiau praktiškai neturi jokių šansų hipotetinėje situacijoje, jei tamsiame skersgatyje susidurtu su nosį sulaužyti ir piniginę iš prabangaus švarko pasiruošusiu nugvelbti piktavaliu. Ir tai labai nejauku suvokti. Ypač dabar, kai už nevykdomas pareigas grūmoja dar ir ekscentriškas dėdė iš už Atlanto, kurio apsauga iki gyvos galvos plevėsa Europa buvo įtikėjusi, Tad moralinis dėmuo dabar turėtų būti vienas – prisiminti, kaip liejamos patrankos ir perdėlioti vertybes. Lenkai tai daro jau seniausiai. Dabar pagaliau žingsnį žengė ir vokiečiai – po fiskalinės reformos jie galės daugiau skolintis gynybos poreikiams. Svarbu, kad nepritrūktų valios.
