Mokesčių politika – vienas instrumentų, galinčių ženkliai prisidėti prie ūkio plėtros ir visuomenės gerovės arba nudžiovinti vos pradėjusį žaliuoti verslo medį. Apie tai buvo diskutuojama ketvirtadienį Raudondvario dvare surengtoje konferencijoje “Kokia valstybės mokesčių politika skatina verslumą?”.
Forumą inicijavo Kauno rajono savivaldybė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Kauno rajono verslo ir turizmo informacijos centras. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, SODROS, VMI, ministerijų atstovai, mokesčių ekspertai, verslininkai.
Finansų ministerijos viceministrė Daiva Brasiūnaitė informavo, kad Vyriausybės numatytas trimetis esminių apmokestinimų (GPM, akcizų, SODROS „lubų“) planas iki 2021 m. tarnaus verslo aplinkos stabilumui.
Pasak viceministrės, mažės aukštą pridėtinę vertę sukuriančių vietų apmokestinimas – nuo 120 VDU 2019 m. iki 60 VDU 2021 m. Dar viena naujovė – mokestinis senaties termino sutrumpinimas nuo 5 iki 3 metų – padės mažinti šešėlinę ekonomiką. Šios ir kitos priemonės, viceministrės teigimu, pavers Lietuvą konkurencingiausia Baltijos valstybe.
[indeed-social-locker sm_list=’fb,’ sm_template=’ism_template_2′ sm_list_align=’horizontal’ sm_display_counts=’false’ sm_display_full_name=’true’ unlock_type=1 locker_template=3 sm_d_text='<h2>Norint toliau skaityti<br></h2><p>Prašome pasidalinti šiuo straipnsiu.<br></p>’ ism_overlock=’default’ ]
Brasiūnaitė sakė, kad Finansų ministerija rengia ir naują savivaldybių biudžeto formavimo metodiką, kurią sudarys įvairūs kriterijai. Vienas jų – darbo vietų kūrimas savivaldybėse.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Vaida Butkuvienė tvirtino, kad mokesčių pertvarka turi būti nuosekli, pagrįsta ne spėlionėmis, o pagrįstais vertinimais.
Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūpų prezidentas Benjaminas Žemaitis pastebėjo, kad Lietuvoje yra dešimtys verslą kontroliuojančių institucijų, ir tai kuria tam tikrą įtampą verslo bendruomenėje.
Seimo narė Rasa Budbergytė apgailestavo, kad Vyriausybė pamiršo šeimos verslą, o vienodos sąlygos smulkiajam ir stambiajam verslui apsunkina galimybes smulkiesiems.
Nemažai kalbėta ir apie savivaldybių vaidmenį kuriant verslui palankią aplinką. „Mes, Kauno rajono politikai, stengiamės skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo kūrimąsi ir plėtrą, nes tai – naujos darbo vietos, žmonių pajamos ir gerovė, mažėjanti emigracija, pasitikėjimas savo galimybėmis, savo valstybe“, – pabrėžė Kauno r. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.
Kauno rajone veiklai, vykdomai pagal verslo liudijimus, taikomi vieni mažiausių mokesčių Lietuvoje. Verslo liudijimo mokestis čia svyruoja nuo 1 Eur iki 35 Eur.
Verslininkai, įdarbinę savo įmonėje ne mažiau kaip 50 proc. Kauno rajono gyventojų, ir Kauno rajone veikiančios įmonės, kurios pastatė ar rekonstravo esamus pastatus, juose įrengė technologinę įrangą ir į tai investavo ne mažiau 300 tūkst. Eur, trejiems metams atleidžiami nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Kauno rajono mero patarėja Violeta Boreikienė pastebėjo, kad tokia mokesčių politika duoda vaisių. Kauno rajone kasmet daugėja veikiančių įmonių ir išduodamų verslo liudijimų. Per 2017 m. ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 121 subjektu arba 4,7 proc. O 2016 m., palyginti su 2015 m., atsirado 201 subjektu daugiau, todėl užfiksuotas 7,4 proc. augimas.
2017 m. išduota 50 verslo liudijimų daugiau nei 2016 m. (atitinkamai 2017 m. išduota 3451 verslo liudijimų, 2016 m.– 3401), 2016 m. išduota 242 verslo liudijimais daugiau palyginti su 2015 m.
Nemaži pasiekimai ir Europos mastu. Trejus metus iš eilės – 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. – Kauno regionas pripažintas vienu geriausių mažųjų Europos regionų ir apdovanotas kategorijoje „Ekonominis efektyvumas“. Už šiuos pasiekimus Kauno regiono atstovams Liucernoje (Šveicarija) įteiktas Sertifikatas ir Europos vėliava.
[/indeed-social-locker]
