Šiuo metu Lietuvos Alpėmis vadinama Vilkija, išsekus dviratininkų srautams, laivui ir keltui nepaberiant įspūdžių ištroškusių turistų, gyvena ramiu kasdienybės ritmu. Darbai, kurie šiuo metu vyksta mieste ir kuriems ruošiamasi, yra vienaip ar kitaip susiję su atminties įamžinimu.
Tilps net šokių grupė
Nemuno pakrantėje baigiama statyti lauko scena, įrengiamos vietos žiūrovams. „Pirminiame projekto variante buvo numatyta 250 vietų žiūrovams su galimybe išplėsti iki pusės tūkstančio. Tokiems planams pasipriešino vietos bendruomenė ir, atsižvelgus į jos pageidavimus, žiūrovams bus 60 vietų, kurios išsidėsčiusios kaip poilsio suoleliai. Panorę išsaugoti kuo daugiau parko natūralumo, vilkijiečiai į renginius atsineš kilimėlius ar sulankstomas kėdes“, – sakė Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas.
Šiek tiek į kitą vietą buvo „pastumta“ ir scena, ji taip pat organiškai įsilies į aplinką. Baigiamos rengti lauko scenos ploto visiškai užteks šokių grupei ar atlikėjams. Kad būtų patogu patekti, takelį, vedantį prie scenos, planuojama išgrįsti trinkelėmis.
„Turėsime stacionarią sceną, kurioje vyks ne tik suplanuoti renginiai, muzikuoti, dainuoti ar šokti galės ir visi norintys. Spontaniškai koncertą čia galės surengti per Vilkiją vykstantis atlikėjas ar iš laivo išlipęs gitaros mėgėjas, programėle nustebinti šokėjai, repeticiją surengti liaudies ansamblis. Save pasitikrinti galės visi norintys, manau, kad tokia netikėta ir nemokama kultūrine dovana džiaugsis ir vilkijiečiai bei miesto svečiai, laisvalaikį leidžiantys Nemuno pakrantėje“, – džiaugėsi K.Bačėnas.
Labai seniai kitoje vietoje Vilkijoje buvo medinė scena, tačiau ji sudegė. Pastaruoju metu lauko renginius vilkiejiečiai rengdavo Nemuno pakrantėje, tačiau sceną kiekvienai šventei tekdavo nuomotis. „Manau, kad lauko scena miestui labai reikalinga. Kitais metais už sutaupytus nuomos pinigus galėsime organizuoti dar vieną ar pora renginių, ar šventėms pasikviesti daugiau atlikėjų turiningesnei programai“, – galimybes vardijo seniūnas.
Prekybininkai žada sugrįžti
K.Bačėnas neabejojo, kad lauko scena pagyvins turistų srautus. Šiemet jie buvo pastebimai padidėję, ypač pagausėjo dviratininkų. Tiesa, sausra sugadino laivybos sezoną. Nemunui nusekus, molas pakibo ant sausumos ir „Vilkija“ nebegalėjo švartuotis. Laivo maršrutas buvo sutrumpintas iki Kulautuvos, tad dalis turistų „nusėsdavo“ šiame miestelyje.
„Prasidėjus sezonui, verslininkai pasistatė kioskelį, jame prekiavo savo gaminiais ir nesiskundė nei apyvarta, nei pirkėjų srautu. Tai geriausias katalizatorius situacijai įvertinti. Kioskelis dirbo visą vasarą ir sezonui prasidėjus tie patys prekybininkai vėl žada sugrįžti. Klientų trūkumu nesiskundė ir keltininkai“, – tvirtino pašnekovas.
Skambės L.Armstrongo kūriniai
K.Bačėnas „Kauno dieną“ informavo, kad šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimas stelai įrengti. Taip bus įamžintas Luiso Armstrongo atminimas. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus Vilkijos gyventojai puikiai žino, kas yra L.Armstrongas. Gali būti, kad ir džiazo legenda yra girdėjusi apie šį Kauno rajono miestą. Šiandien belieka spėlioti ir apie kitą dalyką – ar būtų L.Armstrongas užkopęs į tokias šlovės aukštumas, jei jo į savo šeimą nebūtų priėmę emigrantai iš Vilkijos Leiba ir Tilė Karnovskiai.
Litvakams Niujorko Forsaitų gatvės 21–ame name gimė šeši vaikai, o po 1900 metų, kai šeima persikėlė į Naująjį Orleaną, – dar keturi. Naujoje vietoje Leiba nusprendė pasikeisti vardą. Luisu pasivadinęs Karnovskis Naujajame Orleane vertėsi rinkdamas šiukšles, jas rūšiuodamas ir perparduodamas. Jam talkino ir ūgtelėję sūnūs Morisas ir Aleksas.
Būtent šiame atliekų versle ir susikirto išeivio iš Lietuvos ir po jas besiraususio būsimosios žvaigždės keliai. L.Karnovskis septynerių metų bendravardį parsivedė į namus, priglaudė savo šeimoje, maitino ir auklėjo. Iki tol berniuku, 1901 metais gimusiu skurdžioje juodaodžių šeimoje, rūpinosi vergiją menanti senelė, nes tėvas šeimą paliko vos gimus Luisui, o mama pragyvenimui uždarbiavo parduodama savo kūną.
Pastebėję mažojo Luiso gabumus muzikai, įtėviai davė pinigų nusipirkti pirmą instrumentą – kornetą. Tačiau berniuką traukė ne tik muzika, bet ir juodi darbeliai. Būdamas devynerių, Luisas už chuliganizmą pateko į pataisos namus, o šešiolikos nugvelbė įtėvio pistoletą , mat norėjo, kaip įprasta Naujajame Orleane iki šiol, pašaudyti į dangų per Naujųjų metų sutikimą. Šis nuotykis baigėsi prastai – paauglys atsidūrė kalėjime.
Karnovskiai bei jų vaikai nepasmerkė ne pirmą kartą į policijos akiratį patekusio Luiso ir nenusisuko nuo jo. Atvirkščiai – visokeriopai skatino net sėdintį kalėjime, kuriame jis turėjo galimybę mokytis groti trimitu. Dainuoti L.Armstrongas pradėjo irgi Karnovskių padrąsintas.
Pastačius šešias garso kolonėles aplink sceną Vilkijoje kitais metais jau bus galima pasiklausyti L.Armstrongo atliktų kūrinių.
Pasirinko lengvesnį variantą
Kitų metų planuose – ir Marmos gatvės, vedančios nuo Čekiškės gatvės šlaitu žemyn ir besibaigiančios akligatviu, rekonstrukcija. Šiemet pavyko iškelti aplinką darkančius elektros stulpus ir parengti dokumentus tolimesniems darbams.
Nors būta ir kitokių ketinimų, pavardė gatvės pavadinime taip ir liko be pirmosios vardo raidės. Sovietmečiu pavadinimas gatvei suteiktas prisimenant iš šių apylinkių kilusį komunistinių pažiūrų išeivį į Braziliją Alfonsą Marmą. Atkūrus nepriklausomybę, A raidė gatvės pavadinimo lentelėje buvo nutrinta.
Prieš keletą metų būta siūlymų gatvę pavadinti tiksliau: Mykolo Marmos gatve, o ant namo Bažnyčios gatvėje, kuriame gyveno ir dirbo šis Steigiamojo Seimo narys, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, ginklu padėjęs įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę ir miręs tremtyje, sienos atidengti paminklinę lentą.
M.Marmos atminimas įamžintas tik skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtoje lentoje. „Gatvės pavadinimo nebekeisime, nes čia gyvena nemažai gyventojų, yra įstaigų, taip sukeltume tam tikrų nepatogumų“, – patikino Vilkijos seniūnas.
Prieplauka vis gražėja
Be sparčiai kylančios lauko scenos, apačioje, kaip įpratę sakyti vietiniai, nuveikta ir planuojama dar daugiau gražinimo darbų. Perkėlus liūčių nugriautą „Vėjūko“ skulptūrą, aplink ją suformuota klomba, praplėsti takeliai, padarytas tiltukas ir įrengta pralaida.
„Ateityje per Vilkiją nusidrieks dviračių takas, todėl seniūnija nieko nelaukdama įrengė ir daugiau pralaidų. Sustabdėme eroziją, prieplaukoje, kurioje švartuojasi „Vilkija“. Vanduo per laiką jau buvo pažeidęs, todėl sutvirtinome akmenimis, kad būtų išlaikyta vienovė, nes akmenimis anksčiau išgrįsta ir poilsio aikštelė šalia treniruoklių. Svarbiausia, kad sutvarkytais takais prie Nemuno pradėjo vaikštinėti ir Vilkijos gyventojai“, – džiaugėsi seniūnas.
Šiemet pagražėjo ir mažųjų laivų nuleidimo rampa. Net ir nedideliems laiveliams ji buvo šiek tiek per siaura, o praplėtus be trikdžių galima nuleisti ir didesnius laivus.
Šiuos darbus, pasak K.Bačėno, iniciavo laivelių savininkai, jie pasamdė techniką, o seniūnija parūpino reikalingas medžiagas.
Atgijo turgelis
Mieste atlikta ir kitų mažesnių tvarkybos darbų. „Kadangi Vilkijoje vyksta nemažai statybų, žmonės atiduoda gruntą, juo baigiame užpilti žemesnes ir šlapias vietas mieste. Džiaugiamės, kad pavyko sutvarkyti Žaliąją gatvę, nes vietomis ji buvo visiškai sunykusi, ypač atkarpa, einanti per miškelį. Automobiliu ja važiuoti buvo neįmanoma, netgi dviratį vestis – sudėtinga. Kauno rajono savivaldybė pažiūrėjo labai geranoriškai, mums pavyko sutvarkyti visą gatvę: dalis jos naujai išasfaltuota, o miškelyje esanti dalis pagal reikalavimus išpilta skalda. Dabar jau patogu riedėti dviračiu ar stumti vežimėlį su mažyliu“, – pasakojo pašnekovas.
Gyventojams pageidaujant, praplėstas šaligatvis prie Vilkijos gimnazijos, nes atvežus vaikus į mokyklą nebuvo kur jų išleisti. Praplėstoje 50 metrų atkarpoje vienu metu gali sustoti keli automobiliai, o vaikai iš jų saugiai išlipti.
Gyventojai ir atvykstantys džiaugiasi ir sutvarkytu šaligatviu bei aikštele prie „Iki“ parduotuvės. „Aikštelė jau anksčiau numatyta prekybai, bet jos danga buvo sunykusi, prekiautojams ji nebuvo patraukli. Dabar ši vieta atgijo, čia vyksta turgeliai: prekiaujama savo gaminiais ar išauginta produkcija.
Keletą naujų potėpių miestui brūkštelėjo ir programos „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“. Pagrindiniame Vilkijos stende vasarą atidengtas grafiko Egidijaus Rudinsko sukurtas ir dizainerio Gintauto Leonavičiaus adaptuotas žemėlapis. Kelių namų sienas pagyvino piešiniai, vieni jų, pasak vilkijiečių, pridengė trūkumus, kiti atvirkščiai juos išryškino.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, “Kauno diena”
