Kauno visuomenės sveikatos biuro senjorams rengiami protmūšiai – puiki galimybė ne tik pamankštinti atmintį, iš jos užkaborių ištraukti dar mokykloje, universitete ar gyvenime įgytas žinias, lavinti protą, bet ir patirti malonių emocijų, susipažinti su žinomais žmonėmis ir susirasti draugų.
Daugelis turbūt prisimename prancūzų rašytojo ir lakūno Antuano de Sent Egziuperi frazę: „Pasaulyje yra tik viena vertybė – tai žmogaus ryšys su žmogumi.“ Bendravimas, galimybė išsakyti savo mintis reikalingas bet kokio amžiaus žmonėms, o ypač – senjorams. Išėjus į pensiją, sumažėja užimtumas, nebelieka bendradarbių, su kuriais buvo bendraujama bent jau darbo reikalais, o ir vaikai jau būna užauginti, savarankiškai kuriantys savo gyvenimą, todėl dažnas senjoras jaučiasi vienišas, niekam neįdomus ir nereikalingas. Psichologai sako, kad bendravimas vyresniems žmonėms reikalingas kaip oras, ir didelė klaida, sulaukus brandaus amžiaus, užsidaryti namuose tarp keturių sienų. Nieko nedarant galima ir depresiją prisišaukti! Todėl reikia ne užsisklęsti, „draugauti“ vien tik su televizoriumi, o ieškoti įdomios ir prasmingos veiklos, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Dažnai paprasta, ypatingų pastangų nereikalaujanti veikla praturtina žmogaus gyvenimą. Viena iš tokių veiklų, kuri nieko nekainuoja, bet gali suteikti gerų emocijų, ir yra Kauno visuomenės sveikatos biuro rengiami protmūšiai.
Kodėl svarbus bendravimas
Žmogus – socialinė būtybė, todėl bendravimas jam reikalingas gyvybiškai. Kaip rodo evoliucijos istorija, kitaip mūsų protėviams nebūtų pavykę išgyventi, juk mamutą įveikti jie galėjo tik užpuolę būriu. Psichologijos požiūriu, viskas daug sudėtingiau – santykiai su kitais žmonėmis mums yra absoliučiai būtini ne tik dėl išlikimo, bet ir dėl galimybės apsikeisti mintimis, emocijomis, pasijusti reikalingiems ir laimingiems, siekti socialinio bendrumo. Prisiminkime istoriją: viduramžiais žmogaus atskyrimas nuo bažnyčios ir išvarymas iš bendruomenės buvo baisiausia bausmė. Ir šiandien didžiausi nusikaltėliai baudžiami uždarant juos į atskirą kamerą. Čia nėra fizinio skausmo, bet yra stipriausia dvasinė kančia. Negalėjimas bendrauti žmogui reiškia socialinę mirtį. Kad mūsų būtis ne vien fizinė egzistencija, turime išgirsti kitą, turėti galimybę jam išsakyti, ką galvojame ir ką jaučiame. Humanistinės psichologijos kūrėjas Abraomas Maslovas, sudaręs garsiąją poreikių piramidę, du jos lygius susiejo su bendravimu – tai priklausymo poreikis, bendrumo jausmas su kitais ir pripažinimo bei vertinimo poreikis. Būtent tai daro gyvenimą prasmingą, o gauti tą prasmę galime tik sąveikaudami su kitais žmonėmis.
Žinoma, be bendravimo galima apsieiti, tačiau be to neįmanoma jaustis tikrai laimingam. Psichologų teigimu, bendravimas užkerta kelią negatyvioms emocijoms: pasipiktinimui, savigailai, pavydui ir kitoms, kurios gali nuodyti mūsų gyvenimą ir paskatinti ligas. Naujausi tyrimai rodo, kad bendraujantys, pozityviai nusiteikę žmonės labiau atsparūs stresui, juos kur kas rečiau užklumpa liūdesys ir ligos. Be to, ir susirgę jie pasveiksta daug greičiau.
Proto mankšta neleidžia senti
Su amžiumi silpnėja kai kurie psichiniai procesai – atmintis, suvokimo aštrumas, mąstymo greitis ir pan. Neretas vyresnio amžiaus žmogus skundžiasi: „Man vis labiau prastėja atmintis“, „Ne iš karto susigaudau situacijoje“ ir t. t. Be abejo, tai pasireiškia labai individualiai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvia protine veikla užsiimantiems žmonėms dažnai tai nėra būdinga. Kauno visuomenės sveikatos biuro senjorams rengiami protmūšiai – puiki galimybė pamankštinti smegenis. Psichoterapeutų teigimu, atminties lavinimas būna efektyvesnis, jeigu susijęs su smagia ir malonia veikla. O argi ne tokia yra dalyvavimas protmūšiuose?! Į juos atėję senjorai tikrai pamirš įgrisusią rutiną ir rūpesčius, privers savo smegenis padirbėti, o svarbiausia, maloniai praleis laiką tarp bendraamžių. Mokslininkai daugybe kartų įrodė, kad bendravimas palankiai veikia ne tik emocinę sveikatą, bet ir nervų sistemą, vyresni žmonės, kurių socialinis gyvenimas aktyvus, patiria daugiau džiaugsmo ir turi mažiau nusiskundimų dėl atminties ir apskritai dėl sveikatos. Taigi, mielieji senjorai, nepraleiskite progos išeiti iš namų, susitikti su įdomiais žmonėmis, prisiminti kadaise išmoktus ir primirštus dalykus, sužinoti daug nauja.
Garsus japonų gydytojas Šigeakis Chinochara, sulaukęs 105-erių ir iki paskutinės dienos dirbęs, savo užrašuose išdėstė visaverčio gyvenimo tiesas. Viena iš jų skamba taip: domėkitės visais dalykais, plėskite žinias, būkite smalsūs. Gydytojas per metus skaitydavo mažiausiai 150 paskaitų, ir per visas jas net neprisėsdavo. Kita išminčiaus tiesa – gyvenimas bendraujant, patiriant daug džiaugsmo atneša kur kas daugiau naudos nei geras miegas ir valgis. Mėgaukitės gyvenimu! Kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką! Galvokite ne vien apie save, bet ir apie kitus žmones. Stenkitės pagal galimybes jiems padėti, dovanokite džiaugsmą. Tik nieko už tai nereikalaukite – tai, kad gyvenate, yra pati didžiausia dovana.
