2021 m. gruodžio 2 d. 18.00 val. vyks prof. Algimanto Radzevičiaus monografijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“ pristatymas. Renginys vyks nuotoliniu būdu. ZOOM nuoroda: https://us06web.zoom.us/j/81282818405
Renginio dalyviai (buvę profesoriaus A. Radzevičiaus studentai, parengę ir išleidę monografiją)
1) Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, leidyklos „Aesti“ vadovas prof. Alvydas Butkus,
2) literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, VšĮ „Literatūrologinių tyrimų centro“ vadovas doc. Ramutis Karmalavičius,
3) knygos redaktorė Aldona Zimnachaitė.
2021 m. lapkričio 29 dieną literatūros istorikui, kritikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui ALGIMANTUI RADZEVIČIUI (†2020-04-25), visą gyvenimą kaip archeologui besidarbavusiam literatūros mokslo dirvonuose ir sukaupusiam didžiulį mokslinį intelektinį lobyną, būtų sukakę aštuoniasdešimt devyneri metai. Prof. A. Butkaus leidykla karantino sąlygomis ėmėsi iniciatyvos sugrąžinti gyvenimui prof. A. Radzevičiaus rankraštinį palikimą, ką liudija šiais metais išleista monografija „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“ (2021).
Prof. Algimantas Radzevičius – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu, jau pavadinime pabrėždamas, kad tautinės literatūros nagrinėjimas nėra uždaras, o siejamas su bendra europinės kultūros raida.
Nors prof. A. Radzevičius, pasak doc. dr. Gintaro Lazdyno, priklauso mokslininkų kartai, kuri šaknimis įsikibo į tarpukario Nepriklausomos Lietuvos dirvą, o dvasiškai ir intelektualiai brendo niūriausiais sovietinės okupacijos metais, tačiau profesorės G. Bankauskaitės-Sereikienės nuomone, „tokių išsamių, visuminio žvilgsnio ir kartu problemas keliančių knygų po Nepriklausomybės atgavimo iš viso nebuvo išleista.“
Doc. dr. R. Karmalavičius pripažįsta, kad išleistomis ir dar rankraštinio pavidalo knygomis prof. A. Radzevičius vienas pats atliko milžinišką lietuvių literatūros istorijos perinterpretavimo darbą.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija
