Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarė neišnaudotas valstybės finansines galimybes ir rezervus, kurių potencialo nukreipimas į Lietuvos ekonomiką augintų bendrąjį vidaus produktą, leistų didinti šalies išlaidas gynybai nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų.
„Lietuvos gynybos poreikiai yra labai aiškūs. Aišku ir tai, kad buhalteriškai žiūrėdami į esamą valstybės biudžetą laisvų 12 mlrd. eurų jame nerasime. Jų neieškosime ir kiekvieno žmogaus, kiekvieno mokesčių mokėtojo kišenėje. Todėl turime svarstyti naujas idėjas. Vienos jų įgyvendinimas pats savaime neatvers stebuklingo biudžeto šaltinio, bet tokių priemonių visuma, jų bendras poveikis auginant šalies ekonomiką, didinant valstybės biudžeto pajamas padės Lietuvai pasiekti ir nacionalinio saugumo tikslus“, – sakė Prezidentas.
Susitikime buvo pabrėžta, kad Lietuvos banko pelnas labai susijęs su investicijų grąža, gaunama investuojant oficialiąsias užsienio atsargas. Su Lietuvos banko valdybos pirmininku šalies vadovas sutarė, kad bus parengtos Lietuvos banko įstatymo pataisos ir pakeista formulė, numatanti Lietuvos banko pelno įmokos į valstybės biudžetą skaičiavimą. Pakeitus formulę, Lietuvos bankas į valstybės biudžetą galėtų pervesti daugiau lėšų. Aptarta galimybė Lietuvos banko pelno įmoką naudoti kaip Gynybos fondo šaltinį.
Prezidentas su Lietuvos banko vadovu aptarė galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius. Buvo susitarta, kad tolesnės analizės vertos dvi alternatyvos. Pirmoji galimybė – pasiūlymas gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams prireikus būtų iškart pasiekiamos, o už šiuos indėlius būtų mokamos valstybės reguliuojamos normos palūkanos. Taikant teisinius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų skolinamos nacionaliniam plėtros bankui ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Toks vidaus išteklius prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Antroji alternatyva – galimybė suteikti nacionaliniam plėtros bankui ILTE teisę tiesiogiai iš gyventojų priimti taupomuosius indėlius ir investuoti juos į šalies ekonomiką.
Prezidento ir Lietuvos banko vadovo nuomonė sutapo ir dėl griežtesnių pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemų užkardymo priemonių būtinybės, ir dėl intensyvesnio papildomo skolinimosi gynybos poreikiams galimybės.
