Kai atrodė, kad Kauno „Žalgirio“ trijų pergalių serija nutrūks, Edgaras Ulanovas nusprendė kitaip. Puolėjas mačo pabaigoje susmeigė du šaltakraujiškus tritaškius, kurie išvedė kauniečius į dar vieną pergalę Eurolygoje (71:66). Po mačo Kazys Maksvytis džiaugėsi triumfu.
„Sveikinimai fanams ir komandai. 40 minučių buvome rungtynėse, kovojome dėl šios pergalės ir laimėjome. Esame dvigubai laimingi, nes laimėjome tiek mačą ir tai padarėme didesne persvara nei pralaimėjome Belgrade. Rungtynių pabaigoje šiek tiek praradome kontrolę, bet turėjome planą „Ulanovas“. Duoti kamuolį jam. Butkevičius ir Hayesas darė puikų darbą gynyboje. Mes nusipelnėme šios pergalės“, – teigė Maksvytis.
– Kas lėmė sugrįžimą į rungtynes?
– Lėmė planas „Ulanovas“.
– Kokios mintys virė, kai Ulanovas paleido tuos svarbiausius metimus?
– Kažkiek kontrolė slydo iš mūsų rankų. Mes kovojome, buvome rungtynėse, bet antroje pusėje pametėme savo energiją, varžovai pusę žingsnio buvo greitesni tiek puolime, tiek gynyboje. Gal kažkiek per daug statiškai puolime bandėme eiti į vidų, kas pirmoje pusėje puikiai veikė. Antroje pusėje tai mus kaip tik pradėjo žudyti. Pabaigoje tiek Tomas, tiek Edgaras sumetė metimus, bet nemažai kas prasidėjo nuo geros gynybos.
– Ar Ulanovas jau tampa tuo žmogumi, kuris perima lyderystę iš Keenano Evanso?
– Žiūrint į paskutines rungtynes galima sakyti, kad taip.
– Kas dėjosi jūsų galvoje po rungtynių?
– Visas rungtynes jaučiausi neblogai. Komanda buvo gyva – kovojo. Aišku, išskyrus, kai antroje pusėje praradome iniciatyvą. Tuo metu visokios mintys buvo galvoje, bet raginau komandą ir sakiau, jog dar liko daug laiko. Viskas pasibaigė kaip trileryje mūsų pusėje. Ne tik pavyko laimėti rungtynes, bet pavyko laimėti vienu tašku daugiau nei reikėjo.
– Ką tokio turi Edgaras Ulanovas, kad jis priverčia neabejoti trenerių štabą priversti jam duoti tokius metimus?
– Vienu metu norėjau pakeisti Edgarą, likus maždaug 3 minutėms. Jis neatitvėrė Mitrovičiaus, kai jie pasiėmė dar vieną kamuolį puolime. Iš kitos pusės, reikėjo žaidėjų, kurie gerai sužaistų puolime. Išleidome Iggy, palikome tiek jį, tiek Luką, Tomą Dimšą. Edgaras labai gerai jaučia. Mes patys žvalgėmės į suoliuką ir ieškojome, kuris galėtų patempti komandą. Edgaras labai gerai tai jaučia, kamuolys atėjo iki jo ir jis tai pasiėmė. Jis nebijo prisiimti atsakomybės. Nuo to nukentėjome šį sezoną, kai net neišsimesdavome kamuolio. Kamuolys priėjo iki jo, jis priėmė sprendimą. Jis yra kapitonas ir mus išgelbėjo.
– Jūs Edgarą pažįstate labai gerai. Ar tai naujas jo veidas?
– Jis taip pat žaisdavo Kauno krepšinio mokykloje. „All around“ nuo pirmo iki penkto, kai jam buvo leidžiama viskas. Nesakysiu, kad jam yra žalia šviesa, bet tokiose rungtynėse kažkiek duodame jam žalios šviesos.
– Ką sufleruoja toks Achille Polonaros pasirodymas?
– Jis kol nepavargo, turėjo gerą atkarpą. Jis pats priėjo, paprašė būti kantriam, kol jis įeis į formą. Mes matome, kad viskas, ką jis daro, yra gerai. Jam reikia susigrąžinti savo pasitikėjimą, įeiti į savo formą. Tas pats su Isaiah. Jis kažkiek jautė kojos skausmus. Bijojome, kad jis nežais, bet išėjo ir kažkiek buvo ne savas. Iš Achille pamatėme pirmąją pusę tokią, kokios iš jo tikimės. Kai Isaiah išsispręs nedideles sveikatos problemas, bus dar geresnis.
– Vienu metu buvo užstrigęs atakai skirtas laikas ir per jį „Crvena Zvezda“ pelnė du taškus. Kaip jums teisėjai išdėstė tą situaciją?
– Ten buvo bendro rungtynių laiko pažeidimas, nes jis buvo trumpam sustojęs. Teisėjai tai paaiškino, jaučiau, kad ant ribos buvo tas metimas, bet teisėjai pasakė, jog buvo atliktas laiku. Ten kalba ėjo apie bendrą rungtynių laiką.
– Antroje pusėje strigote, bet minutės pertraukėlę paėmėte tik paskutinę minutę. Kodėl nesiryžote stabdyti rungtynių?
– Vieną pertraukėlę galėjome paimti. Kitas minutes už mus paėmė varžovai, arba jos buvo reklaminės. Kai taip rungtynės slysta iš rankų, reikėjo vieną minutę panaudoti dažniau, bet vieną minutę už mane paėmė televizija.
– Darbėniškiai paruošė naują plakatą: „Darbėnai myli Kazį“. Kiek smagu, jog seka jus ta delegacija?
– Smagu dėl visų, ypatingai dėl savo darbėniškių. Šiandien atvažiavo 55 žmonės su dideliu autobusu, buvo ir dar daugiau žmonių. Smagu, esu aktyvus bendruomenės narys ir jie yra dideli „Žalgirio“ fanai.
– „Žalgiris“ – penktoje vietoje. Kiek jūs rūbinėje žiūrite į tą lentelę?
– Neverta žiūrėti į lentelę. Pats kartais lepteliu mintis apie finalo ketvertus ar atkrintamąsias. Dar esu jaunas treneris. Per daug kalbu, ko nereikia. Manau, kad reikėtų kalbėti apie ateinančias rungtynes. Aš esu labai patenkintas, kaip mes išgyvename labai sunkų laikotarpį, kuris mums kainuos. Buvo traumos, buvo ir ligos, kiti dalykai. Bet mes visi kartu tai išgyvenome ir turime vieną geresnių atkarpų nei tikėjomės.
– Kaip jūs pats susigyvenote su mintimi, kad „Žalgiris“ šiuo metu stovi Eurolygos elite?
– Kaip ir komanda, taip ir aš – tyli. Visi norime daugiau.
– Kas leido išlikti pergalingame kelyje po Evanso traumos?
– Toks jausmas, kad netekus vieno žaidėjo mes persiorientavome. Aš tikiuosi, kad netekus vyr. trenerio komanda irgi eitų tuo pačiu keliu. Mes visi įnešame savo indėlį, įnešame teisingą indėlį. Būna jaudulio prieš rungtynes, bet kai pasižiūri į žaidėjus, kuriuos turi, pasitikėjimas yra žymiai didesnis.
– Kaip atrodė Ukrainos palaikymo akcija?
– Manau, kad gerai. Nebuvo didelių provokacijų. Viską atsakėme mes, laimėjome krepšiniu, laimėjome didesne persvara ir parodėme savo poziciją, kurią pusę mes palaikome.
– Užsiminėte apie traumas. Kokia yra Cavanaugh situacija?
– Mano žiniomis, situacija labai negerėja. Jis yra toli nuo grįžimo.
Lukas Malinauskas (BasketNews)
