2021 04 19
Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingas reformas inovacijų ir skaitmeninimo srityse. Iš viso tam planuojama skirti iki 645 mln. eurų.
Numatytas finansavimas bus skirtas, EK patvirtinus nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį Lietuva turi parengti iki balandžio 30 dienos. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Finansavimas truktų iki 2026 m. rudens.
„Pandemija yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis – išsaugoti verslus ir darbo vietas, užkirsti kelią socialinėms įtampoms. Galimybė – pasirengti geresniam startui ir nustatyti naujas kryptis mūsų ekonomikai. Iš ekonomikos gaivinimo plano tikimės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri būtų ir atsparesnė sukrėtimams, ir užtikrintų didesnes pajamas žmonėms. Du svarbūs komponentai, priskirti mūsų ministerijai, – tai skaitmeninė transformacija ir inovacijų skatinimo sistema. Sieksime pasinaudoti galimybėmis paspartinti valstybės perėjimą prie pažangių skaitmeninių sprendimų, o inovacijų skatinimo ekosistemą pertvarkysime taip, kad ji būtų aiški, vientisa ir veiktų harmoningai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Inovacijoms ir mokslui plane numatoma skirti 200,2 mln. eurų, šias lėšas Ekonomikos ir inovacijų ministerija administruos drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siekiant didesnės inovacijų paklausos, planuojama perorientuoti verslą kurti aukštos pridėtinės vertės inovatyvius produktus. Tam ketinama konsoliduoti inovacinės veiklos skatinimo funkcijas – norima, kad inovacijų skatinimo ekosistema būtų suprantama ir vientisa, veiktų harmoningai, o verslas aiškiai žinotų, kur gali kreiptis pagalbos dėl idėjų plėtojimo ar paramos.
Inovacijų ekosistemos ašimi taps Inovacijų agentūra, kuri įgyvendintų ir administruotų visas pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones: ekspertinę pagalbą, konsultacijas, infrastruktūros kūrimą, finansines paskatas, inovacijų skatinimą viešajame sektoriuje.
Ministerija taip pat sieks reikšmingai padidinti ikiprekybinių, inovatyvių ir žaliųjų viešųjų pirkimų mastą bei jų efektyvumą ir kokybę – iškeltas tikslas, kad tokių pirkimų dalis dar 2027 m. pasiektų 20 % visų šalyje vykdomų pirkimų. Taip pat ketinama didinti finansavimo prieinamumą verslo investicijoms į technologinę pažangą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės veiklos plėtrą. Siekiant didinti verslo, ypač – startuolių, prieigą prie kapitalo, planuojama plėsti Inovacijų skatinimo fondą.
Skaitmeninei pertvarkai planuojama skirti 445 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi šešias pagrindines skaitmeninės pertvarkos reformas ir investicijų kryptis.
151 mln. eurų numatyta skirti viešųjų paslaugų skaitmenizavimui, institucijų procesų pertvarkai ir atvirų duomenų naudojimui. Skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas yra ir svarbi sėkmingo viešojo valdymo sąlyga, taip pat tai gyvybiškai svarbu šiuolaikiniams verslams, ypač startuoliams.
Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka ir nacionalinės kibernetinio saugumo vadybos sistemos įdiegimas nustatys valstybės informacinių išteklių valdymo standartus ir užtikrins aukštesnį IT sistemos saugumą. Nacionalinė kibernetinio saugumo vadybos sistema padės viešajam ir privačiam sektoriams užtikrinti duomenų apie kibernetinį šalies saugumą patikimumą ir tolesnį šių duomenų naudojimą atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas. Tam skiriama 110 mln. eurų.
82 mln. eurų numatyti inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime gerinti. Tai investicijos į didesnį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninant ir vystant dirbtinį intelektą bei inovatyvias technologijas.
Dar 50,5 mln. eurų numatyta duomenų mainų priemonei ir duomenų valdymo modeliui sukurti bei jiems reikalingoms priemonėms įgyvendinti. Tai užtikrins efektyvų valstybės duomenų valdymą, leidžiantį išvengti sprendimų dubliavimo.
Žingsniams link 5G ryšio įdiegimo skiriama 49 mln. eurų. Ateityje planuojama įdiegti nacionalinį skaitmeninį antžeminį radijo programų retransliavimo tinklą (pastatyti 50 naujų bokštų, nutiesti 2000 km šviesolaidinio ryšio linijų, įsigyti įrangos, techninės priežiūros paslaugas).
Numatytas finansavimas bus skirtas, EK patvirtinus nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį Lietuva turi parengti iki balandžio 30 dienos. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Finansavimas truktų iki 2026 m. rudens.
„Pandemija yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis – išsaugoti verslus ir darbo vietas, užkirsti kelią socialinėms įtampoms. Galimybė – pasirengti geresniam startui ir nustatyti naujas kryptis mūsų ekonomikai. Iš ekonomikos gaivinimo plano tikimės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri būtų ir atsparesnė sukrėtimams, ir užtikrintų didesnes pajamas žmonėms. Du svarbūs komponentai, priskirti mūsų ministerijai, – tai skaitmeninė transformacija ir inovacijų skatinimo sistema. Sieksime pasinaudoti galimybėmis paspartinti valstybės perėjimą prie pažangių skaitmeninių sprendimų, o inovacijų skatinimo ekosistemą pertvarkysime taip, kad ji būtų aiški, vientisa ir veiktų harmoningai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Inovacijoms ir mokslui plane numatoma skirti 200,2 mln. eurų, šias lėšas Ekonomikos ir inovacijų ministerija administruos drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siekiant didesnės inovacijų paklausos, planuojama perorientuoti verslą kurti aukštos pridėtinės vertės inovatyvius produktus. Tam ketinama konsoliduoti inovacinės veiklos skatinimo funkcijas – norima, kad inovacijų skatinimo ekosistema būtų suprantama ir vientisa, veiktų harmoningai, o verslas aiškiai žinotų, kur gali kreiptis pagalbos dėl idėjų plėtojimo ar paramos.
Inovacijų ekosistemos ašimi taps Inovacijų agentūra, kuri įgyvendintų ir administruotų visas pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones: ekspertinę pagalbą, konsultacijas, infrastruktūros kūrimą, finansines paskatas, inovacijų skatinimą viešajame sektoriuje.
Ministerija taip pat sieks reikšmingai padidinti ikiprekybinių, inovatyvių ir žaliųjų viešųjų pirkimų mastą bei jų efektyvumą ir kokybę – iškeltas tikslas, kad tokių pirkimų dalis dar 2027 m. pasiektų 20 % visų šalyje vykdomų pirkimų. Taip pat ketinama didinti finansavimo prieinamumą verslo investicijoms į technologinę pažangą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės veiklos plėtrą. Siekiant didinti verslo, ypač – startuolių, prieigą prie kapitalo, planuojama plėsti Inovacijų skatinimo fondą.
Skaitmeninei pertvarkai planuojama skirti 445 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi šešias pagrindines skaitmeninės pertvarkos reformas ir investicijų kryptis.
151 mln. eurų numatyta skirti viešųjų paslaugų skaitmenizavimui, institucijų procesų pertvarkai ir atvirų duomenų naudojimui. Skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas yra ir svarbi sėkmingo viešojo valdymo sąlyga, taip pat tai gyvybiškai svarbu šiuolaikiniams verslams, ypač startuoliams.
Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka ir nacionalinės kibernetinio saugumo vadybos sistemos įdiegimas nustatys valstybės informacinių išteklių valdymo standartus ir užtikrins aukštesnį IT sistemos saugumą. Nacionalinė kibernetinio saugumo vadybos sistema padės viešajam ir privačiam sektoriams užtikrinti duomenų apie kibernetinį šalies saugumą patikimumą ir tolesnį šių duomenų naudojimą atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas. Tam skiriama 110 mln. eurų.
82 mln. eurų numatyti inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime gerinti. Tai investicijos į didesnį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninant ir vystant dirbtinį intelektą bei inovatyvias technologijas.
Dar 50,5 mln. eurų numatyta duomenų mainų priemonei ir duomenų valdymo modeliui sukurti bei jiems reikalingoms priemonėms įgyvendinti. Tai užtikrins efektyvų valstybės duomenų valdymą, leidžiantį išvengti sprendimų dubliavimo.
Žingsniams link 5G ryšio įdiegimo skiriama 49 mln. eurų. Ateityje planuojama įdiegti nacionalinį skaitmeninį antžeminį radijo programų retransliavimo tinklą (pastatyti 50 naujų bokštų, nutiesti 2000 km šviesolaidinio ryšio linijų, įsigyti įrangos, techninės priežiūros paslaugas).
