Žemės ūkio ekspertams jau kelintus metus niūriai juokaujant, kad karves vaikai greitai matys tik zoologijos soduose, o žaliojo kurso fanatikams aiškinant, kad gyvuliai apskritai yra bėda, keičianti klimatą, Žemės ūkio rūmai platina savo viziją.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – pieno gamybos milžinė, kurios ūkiai išsiskiria didžiausiu primilžiu, aukščiausiu ūkių produktyvumu, pažangių technologijų plėtra ūkiuose. Spalį vykusiame kasmetiniame Pienininkystės kongrese, Čikagoje, dalyvavęs Žemės ūkio rūmų Tarybos narys Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pripažįsta, kad klimato kaitos kontekste pieno ūkiams susiduriant su vis daugiau iššūkių lieka vienintelė išeitis – karvių produktyvumo didinimas.
Pažanga vietoje nestovi
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Pienininkystės kongresas pritraukė šimtus dalyvių iš viso pasaulio – kongrese lankėsi net 50 šalių atstovai. Pasak dr. E. Gedgaudo, šio renginio mastas parodo, kad pienininkystė išlieka itin svarbiu agroverslo sektoriumi, didelis dėmesys skirtas ne tik pieno gamybos, vartojimo tendencijoms, bet ir naujausioms inovacijoms. Mokslas nestovi vietoje, kuriamos pažangios ir naujos technologijos, iš pieno arba jo atliekų siekiama sukurti daugiau produktų. Pavyzdžiui, Kongrese pristatyta technologija, kuri padeda iš išrūgų pagaminti impregnantą medienai. Taip pat siekiama iš išrūgų gaminti bioplastiką, kuris suirtų neteršdamas aplinkos.
Pieno vartojimas mažėja, perdirbtų gaminių – auga
Kongrese kalbėta ir apie pieno gamybos bei vartojimo tendencijas. Konstatuota, kad pieno produktų vartojimas JAV auga, menksta tik žaliavinio pieno vartojimas. Bendrai pieno gamyba JAV per metus paaugo 1 proc., o pieno produktų pardavimai išaugo 5 proc. Įdomu tai, kad 95 proc. pasaulio gyventojų vartoja pieną, tačiau JAV atlikta vartotojų apklausa parodė gana kritišką požiūrį į pieno produktus.
„Paradoksalu, kad pienininkystė kartais yra demonizuojama dėl aplinkos taršos, vis daugiau kalbama apie veganizmą, įvairius pieno produktų pakaitalus, tačiau pieno produktų rinka auga, daugiau suvartojama perdirbtų pieno produktų: sūrių, varškės ir kitų gaminių. Tai labai džiugina. Panašu, kad vartotojai viena šneka, bet elgiasi visiškai priešingai. Kaip žinia, pieno produktai yra apipinti įvairiausiais mitais, todėl vartotojai nori žinoti ką iš tiesų jie perka ir vartoja. Vienas iš mitų, kad karvės šeriamos įvairiais hormonais, todėl jos duoda daug pieno. Tačiau tai netiesa ir JAV atsakingai ženklina savo gaminius, pažymėdami, kad pieno gaminiuose nėra jokių dirbtinų hormonų ar antibiotikų. Taip pat amerikiečiai ant produktų pakuočių pažymi, kokių vitaminų pirkėjai gauna įsigydami ir valgydami gaminius, kiek baltymų, riebalų jie gauna. Šį žymėjimą prižiūri JAV Žemės ūkio ir maisto pramonės departamentas, todėl labai svarbu viską suženklinti atsakingai. Manau, kad ir mūsų pieno pramonė prie to turės prieiti, nes vartotojai kelia vis daugiau klausimų“, – neabejoja dr. E. Gedgaudas.
Kryptis – produktyvumo didinimas
JAV šiuo metu auginama apie 9,4 melžiamų karvių. 55 proc. visų pieno ūkių yra nedideli šeimos ūkiai, laikantys iki 50 karvių. 30 proc. – ūkių laiko iki 200 piendavių ir likę 15 proc. ūkių yra stambūs – virš 200 karvių ūkiai. Amerikiečiai įsitikinę, kad šeimos ūkiai yra perspektyvūs, jie svariai prisideda prie kaimo gyvybingumo išlaikymo. Kongrese pabrėžta, kad ūkininkams tenka vis daugiau įsipareigojimų dėl klimato kaitos, todėl žemdirbiai tiek JAV, tiek Europoje mato vienintelę kryptį – gyvulių produktyvumo didinimą.
„Geriau turėti mažiau gyvulių, bet daugiau produkcijos. Šį tikslą pasiekti įmanoma tik vienu keliu – pasitelkiant veislininkystę, selekciją, atliekant genominius tyrimus. Šiuo metu JAV augintojai ir gali pasigirti didžiausiu karvių produktyvumu, 2022 m. vidutiniškai viena jų karvė davė 10,8 t pieno. JAV iš viso veikia 7 veislininkystės asociacijos, Lietuvoje – 20. Kas veikia geriau – klausimas retorinis, į kurį turėtume kiekvienas sau atsakyti, – kalbėjo dr. E. Gedgaudas. – JAV ūkininkai glaudžiai bendradarbiauja su mokslo institucijomis tiriant gyvulių genetiką, palaiko glaudžius ryšius su pieno perdirbėjais. Pieno ūkiams JAV politikai suteikia finansavimą mokymams, inovacijų taikymui. Vienas ūkis pateikė informaciją, kad JAV genominis tyrimas kainuoja 45 dolerius, kai tuo tarpu Lietuvoje toks tyrimas kainuoja 35 eurus.“
Tiesa, ne visi pieno ūkiai JAV tiki šviesiu pienininkystės rytojumi. Nuo 2011–ųjų iš pieno gamybos pasitraukė apie 2 300 ūkių. Dr. E. Gedgaudą neramina tai, kad ES vis labiau mažina pieno produktų gamybą ir vis labiau kyla Azijos pieno gamintojai. „Kinai jau atvežė į JAV savo pieno produktus, kuriuos norėtų eksportuoti į šią rinką. Kinijoje daug investuojama į pieno gamybą, į gyvulių genetiką. Ten pienininkystė atsigauna, kai Europoje ūkiai nyksta“, – susirūpinęs kalba ŽŪR Tarybos narys, LGVA direktorius dr. E. Gedgaudas.
