2021 06 16
Šiandien vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Danijos Karalystės ambasadoriumi Hansu Brasku aptarti padėtį dėl neteisėtos migracijos per Lietuvos sieną su Baltarusija bei kitą savaitę vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkės migracijos klausimus.
Pastaraisiais metais dėl COVID-19 pandemijos bei Europos Sąjungos (ES) ir valstybių narių taikomų priemonių bendras neteisėtai kertančiųjų ES išorinę sieną skaičius sumažėjo, tačiau paskutiniu metu galima įžvelgti naujų nelegalios migracijos tendencijų ir atsirandančių kelių. Viceministras A. Abramavičius Danijos ambasadoriui pristatė padėtį, susijusią su Baltarusija, – prasidėjus neramumams kaimyninėje šalyje, matomas didelis neteisėtai atvykusiųjų į Lietuvą per sieną su Baltarusija skaičiaus augimas. 2019 m. buvo sulaikyti 36 nelegalūs migrantai, 2020 m. – 74, o 2021 m. – 392. Šiais metais per pirmuosius 5 mėnesius atvyko 30 kartų daugiau nelegalių migrantų, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Apgailestaujame, kad Europos Vadovų Tarybos išvadų projekte nėra tiesioginės nuorodos į naujai atsirandantį neteisėtos migracijos kelią iš Baltarusijos į ES. Vien tik pirmąją šių metų birželio savaitę nelegalių migrantų skaičius prilygsta skaičiui per visus 2019 ir 2020 metus kartu sudėjus. Svarbu suprasti, kad Baltarusijos režimas kelia grėsmę ne vien kaimyninėms valstybėms. Diktatorius Lukašenka – visos Europos problema“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
A. Abramavičius pabrėžė, kad pasikeitė ne tik išaugęs neteisėtai kertančiųjų sieną skaičiaus, bet ir atvykstančių asmenų kilmės šalys: 2020 m. tai daugiausiai buvo Rusija ir Baltarusija, o 2021 m. daugumą sudaro Irakas (223), po to eina Iranas (46), Sirija (42), Baltarusija (37), Turkija (11) ir kt.
Manoma, kad tokiems pasikeitusiems maršrutams įtakos turi bendra tarpvalstybinė politinė įtampa. ES ir Lietuva atkakliai palaiko Baltarusijos Vyriausybės opoziciją ir drąsiai pasisako už demokratinius rinkimus kaimyninėje šalyje. Be to, Baltarusijos valdžios institucijos ne bendradarbiauja, o yra pagrindo manyti, kad elgiasi priešingai – neteisėtas migrantų gabenimas per ES sieną vyksta ne be Baltarusijos pareigūnų žinios.
Danijos ambasadorius domėjosi, kokių priemonių padėčiai suvaldyti ėmėsi Lietuva ir kokios pagalbos tikimasi iš ES partnerių. A. Abramavičius pažymėjo, kad šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai padeda Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai. Lietuva taip pat jau kreipėsi paramos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) ir liepos mėnesį laukia iš jos atvyksiančių 30 pareigūnų.
„Lietuvos atsakingų institucijų ekspertai šiuo metu vertina finansinius poreikius, kurių reikia, kad valstybės sienų apsauga būtų sustiprinta stebėjimo sistemomis ir padidintų reikalingus pajėgumus. Susidariusi padėtis – didelė našta šaliai“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
Danijos ambasadorius pritarė, kad reikia skirti dėmesio migracijos keliams tiek iš Pietų, tiek iš Rytų, taip pat tam, kad šiuo metu svarbu akcentuoti srautų iš Baltarusijos klausimą ir poreikį stiprinti trečiųjų šalių bendradarbiavimą readmisijos srityje.
Danijos ambasadorius H. Braskas sutiko, kad atsirandantys nauji neteisėtos migracijos į ES keliai yra visos Europos problema. Danija turi didelę patirtį migracijos valdymo srityje, nes 2015 m., kai šalį užplūdo tūkstančiai migrantų, teko keisti migracijos politiką ir teisės aktus. Kaip didžiausią sunkumą Danijos ambasadorius įvardijo migrantų integraciją. Drauge ambasadorius trumpai pristatė neseniai priimtą įstatymą, kuriame atveriama galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis. Pagal šiuos susitarimus Danija galėtų trečiosioms šalims perduoti prieglobsčio prašytojus, kad jos nagrinėtų prieglobsčio pageidaujančiųjų prašymus ir tuo vadovaudamosi prieglobstį suteiktų arba ne savo šalyse. Būtina sąlyga – susitarime su trečiąja šalimi turi būti numatytos tinkamos garantijos, kad bus laikomasi visų tarptautinių įsipareigojimų ir standartų.
Pokalbio pabaigoje viceministras A. Abramavičius atkreipė ambasadoriaus dėmesį į Rusijos Federacijos veiksmus Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą, atžvilgiu. Dėl šio politiškai motyvuoto baudžiamojo persekiojimo gali būti pažeista tarptautinė teisė, o Interpolo kanalas naudojamas pažeidžiant šios organizacijos konstituciją, pagal kurią draudžiama politinio pobūdžio veikla. ES teisiniai mechanizmai nenumato aiškių ir pakankamų procedūrų, kad ES piliečiai apsisaugotų nuo tokio politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo, todėl Lietuva siekia ES lygmens sprendimo ir prašo Danijos paramos šiuo klausimu. Ambasadorius dėl to išsakė palaikymą.
