Žinomai jaunosios kartos atlikėjai ir dvejus metus iš eilės „Eurovizijos“ konkurso finalininkei Paulai Valentaitei – ypatingas laikotarpis. Artėjanti pilnametystė, popsceną sudrebinsiančios naujos dainos ruošimas rodo apie artėjančius pokyčius ne tik įvaizdyje, bet ir karjeroje. Atlikėja pripažįsta – jos gyvenime apstu paaugliško maišto: nuo kerzų iki seksualių aukštakulnių, nuo keiksmažodžių dainose iki mylimų treningų gatvėje. Tad kokia asmenybė Paula yra iš tiesų ir kokį jos įvaizdį išvysime jau netrukus?
Paula, koks yra tavo kasdienis stilius, kuriamas įvaizdis?
Mano stilius yra labiau sportinis, jaunatviškas. Man patinka būti maištinga paaugle ir tikrai nebandysiu apsimesti, kad esu suaugusi dama! Labai mėgstu patogumą, per didelius drabužius. Negaliu pakęsti įpareigojančių ir aptemptų suknelių. Daugiausia mano spintoje yra lauko rūbų: kailinių, paltų, ryškių ir šviesių striukių. Tačiau klasikiniai drabužiai – visai ne man. Aš labai retai nešioju švarkus ar aukštakulnius.
Betgi Paula scenoje atrodo seksualiai, o aukštakulniai – labai svarbus įvaizdžio elementas.
Galbūt, tačiau scena ir gatvė – skirtingi dalykai. Pradėjau kurti savo muzikinį įvaizdį dar tuomet, kai „Eurovizijoje“ dalyvavau pirmą kartą. Būtent tai dainai, su kuria dalyvavau konkurse, aukštakulniai ir „bodžiai“ tiko idealiai. Šiemet „Eurovizijoje“ pasirinkau kiek kitokį – labiau klasikinį variantą. Tačiau visa kita, kas buvo ne „Eurovizijoje“ – kardinaliai skiriasi. Paula – tai gatvės mergina, kuri mėgsta avėti sportbačius, plačius drabužius, džemperius. Aš nebijau maištauti ir būti kitokia. Tai naujasis mano stiliaus etapas, kuris, tikiu, dar tik laukia.
Aukštakulnių vengi, o kokie batai yra tavo favoritai?
Mano batų istorijos tikrai išskirtinės! Buvo toks laikotarpis, kai buvau truputį pankė ir nešiojau kerzus. Jie buvo visiškai per dideli, tiesiog griozdiški! Negaliu paaiškinti, kodėl, bet nešiojau juos visą laiką, nesvarbu – žiemą ar vasarą. Net mama man sakydavo: „Paula, ar tu negali tiesiog užsidėti sportbačių?“
Dabar iš tiesų aš pamėgau sportinius batelius: įvairių tekstūrų, formų, spalvų. Visai neseniai įsiamžinau „Deichmann“ fotosesijoje, kurios pagrindinis akcentas – kedai. Būtent su jais ir jaučiuosi geriausiai.
Ar galima teigti, jog įvaizdžio prasme esi tikra maištininkė?
Taip! Aš labai mėgstu eksperimentuoti. Man labai patinka ryškūs drabužiai ir aš nebijau nederinti rūbų ar atrodyti keistai. Esu įsitikinusi, jog kartais per drabužius, įvaizdžio detales žmogus gali parodyti savo asmenybę, nuotaiką, tam tikrą būseną. Pavyzdžiui dabar man yra toks laikotarpis, kai patinka vilkėti treningus – žinoma, ne maroziškus, o ryškius, gražius. Ir ką jus į tai? (juokiasi).
Kurti savo įvaizdį paremtą to laiko emocijomis – vienas įdomiausių mano užsiėmimų. Svajoju kada nors išleisti ir savo drabužių liniją. Ši mintis man buvo artima nuo pat vaikystės, nors mama man kartais ir sakydavo, kad rengiuosi ar mąstau per daug drastiškai. Tačiau aš visada jausdavau, kaip noriu atrodyti, tad niekas manęs nesustabdys (šypsosi).
Kokie didžiausi tavo šio pavasario stiliaus atradimai?
Pirmiausia, aš šoku gatvės šokius ir visą laiką žavėjausi tuo stiliumi, nes man tai simbolizuoja laisvę ir buvimą savimi. Šį pavasarį gatvės stilius itin madingas, todėl tai – pagrindinis mano rūbų spintą užpildantis įvaizdis. Paskutinis mano dainos vaizdo klipas, naujausia fotosesija ir kiti artimiausi mano planai susiję būtent su šiuo stiliumi. Tai yra paaugliška ir man labai žavu, nes pati esu paauglė ir nenoriu nuo to bėgti užsidėdama puošnią damos suknią.
Be to, man itin priimtinas iš senų laikų grįžtantis stilius. Šį sezoną derinsiu mėgstamus „Deichmann“ kolekcijos oldschoolinius batus (angl. ugly sneakers), masyvius sportinius batelius. Taip pat ir riedlentininkų sportiniai bateliai, kurie buvo madoje dar prieš dvidešimtmetį, atsidurs mano stiliaus deriniuose. Šį sezoną man priimtina viskas, kas sugrįžta iš senų, gerų stiliaus laikų.
O tavo daina – ar ji atspindės naująją ir kitokią Paulą?
Ši daina, mano nuomone, bus visiškai kitokia, negu tai, ką aš iki šiol dariau. Ši daina turi tokią tamsą. Aš dėl šios dainos jaudinuosi, nes dar niekada neskambėjau taip. Ir jaudinuosi ta gerąja prasme, nes kai aš jaudinuosi, aš žinau, kad tai reiškia kažkokį tobulėjimą ir keitimąsi.
Šitoje dainoje yra nemažai keiksmažodžių, bet tai tik dėl to, kad man patinka su muzika eksperimentuoti ir žaisti, nes tu gali tiesiog būti, kas tu nori būti. Rašyti apie tai, ką tu nori rašyti. Aš niekam dar nerodžiau tokios savo pusės, tad man baisu, kaip reaguos žmonės: ką jie pamanys, kaip priims. Bet tuo pačiu aš labai laukiu tos premjeros, nes tai parodys visai kitokią mano pusę – tą tikrąją, kiek maištaujančią, ne tokia saldžią, kaip buvo įprasta matyti.
Ko palinkėtum merginoms, kurios taip pat ieško savęs, maištauja ir dar tik kuria savo stilių?
Manau, kad gyvenime reikia nebijoti būti savimi ir jaustis gerai. Jeigu jums patinka kas nors, ir kažkas sako, kad tai yra nepopuliaru – nusispjaukite į tai. Nešiokite tai, nes tik jums tai patinka. Būkit drąsūs, nebijokit eksperimentuoti, nes kartu su eksperimentais ateina daug gerų dalykų. Kartais galbūt tie eksperimentai būna nevykę, nuviliantys, bet kartais tai gali privesti prie labai gerų sprendimų.
