Po bepraūžiančios pandemijos, kai, regis, pragiedruliai jau nebetoli, visuomenė vėl sujudo naudotis paslaugomis, kurių nebuvo galima suteikti karantino metu. Ne išimtis – sveikatingumo sektorius, kuriame netylantys telefonų skambučiai ir vartotojų užklausos privertė susimąstyti apie tai, kad žmonių jau nebetenkina įprasti paslaugų paketai, kad jų poreikiai yra pasikeitę.
Pandemijos metu teko uždaryti ne mažą dalį sveikatingumo centrų. Veiklą tęsti galėjo tik tos įstaigos, kurios turėjo galimybę teikti medicinines paslaugas, viena tokių įstaigų – „Eglės sanatorija“. Tačiau, kaip pasakoja įmonės atstovai, pastaruoju metu organizacija jaučia būtinybę galvoti apie naujus vartotojų paklausą patenkinančius produktus.
„Dėl pasikeitusios situacijos ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje, pajautėme, kad ir mūsų klientų poreikiai pasikeitė – jiems reikia naujų paslaugų. Ypač tiems, kurie sirgo COVID-19 ir jaučia šios ligos liekamuosius reiškinius, todėl šiais metais pristatėme programą, skirtą šiems klientams atstatyti ir sustiprinti sveikatą – sanatorinio gydymo-reabilitacijos programą persirgusiems COVID-19 virusu“, – pasakoja „Eglės sanatorijos“ rinkodaros specialistė Edita Mazuronytė.
Pardavimų vadovė Viltė Liaugodienė teigia pastebinti, kad žmonės visuomet rūpinosi savo sveikata, tačiau dabar, po ilgai trukusio karantino, daugelis pradėjo susidurti su kitokiomis sveikatos problemomis nei ankščiau, todėl sanatorija vis daugiau dėmesio skiria naujų sprendimų paieškai. „Kelių nakvynių atvykimai populiariausi tarp lietuvių, tačiau vis pozityvesnių signalų iš klientų pastebime kasdien – jie pradeda labiau domėtis, skambinti, klausti, užsisakinėti ir atvykti į sanatoriją ilgesnėms atostogoms su tikslu sustiprinti sveikatą“, – teigia V. Liaugodienė.
Galimybė pasižvalgyti į etalonu laikomą Suomijos pavyzdį
Atliepiant idėjų paieškos bei kūrybiškumo naujiems sprendimams poreikį balandžio mėnesį Kauno kolegija pakvietė „Eglės sanatoriją“ sutelkti jėgas ir kartu su partneriais iš Suomijos Xamk taikomųjų mokslų universitetu bei suomišku sveikatingumo sektoriaus partneriu Kruunopuisto dalyvauti tarptautiniame hakatone bei pasitelkiant studentų kūrybiškumą ir žinias sukurti sprendimus, padedančius užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį šių paslaugų sektoriaus atsigavimą po pandemijos.
Dvi dienas trukusiose dirbtuvėse dalyvavo Sveikatingumo ir SPA paslaugų vadybos, Taikomosios komunikacijos bei Kultūros ir laisvalaikio vadybos studentai. Dirbtuvių metu mišrios komandos kūrė paslaugų paketus partnerinėms Suomijos bei Lietuvos sveikatingumo organizacijoms: generavo idėjas, įtraukiant fizinio bei psichologinio atsigavimo aspektus, tyrė situaciją rinkoje – konkurenciją, išskirtinumą bei kainos santykį.
Viena iš hakatono mentorių Komunikacijos katedros vedėja Viktorija Navickienė pasakoja, kad pasiūlyti sprendimai buvo unikalesni vieni už kitus: nuo terapijos su gyvūnais, Igloo namelių (eskimų žiemos būstas), iki įvairių natūralių ingredientų atstatomųjų procedūrų. Svarbiausia, ką pabrėžia V. Navickienė, visos pristatytos idėjos buvo ne tik įdomios, bet ir lengvai įgyvendinamos, kadangi studentams buvo sudarytos sąlygos tiesiogiai konsultuotis su sveikatingumo sektoriaus atstovais.
Itin vertinama tai, jog į šį hakatoną įsitraukta ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet suvienijant jėgas su Suomijos sveikatingumo ir aukštojo mokslo organizacijomis, kadangi ši šalis etalonu laikoma bene visose srityse, įskaitant sveikatingumą, kuris Suomijoje užima ypatingą reikšmę. „Šioje šalyje išplėtotos itin kokybiškos poilsio kompleksų paslaugos, be to ji laikoma lyderiaujančia šalimi vis labiau akcentuojamo geresnio darbo bei gyvenimo balanso požiūriu“, – pasakoja Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros dėstytoja Aušra Liorančaitė.
Renkantis naujos paslaugos idėją – įgyvendinimo kriterijus
Kartu su lietuviais realizuojamų dirbtuvių metu Kruunopuisto sanatorija vertingiausia paslauga savo organizacijai išrinko „Minčių, kūno bei sielos detoksikacijos“ programą, sudarytą iš aromaterapijos, litoterapijos (gydymo kristalais), meno ir muzikos terapijos, plūduriavimo kapsulės bei imuninės sistemos stiprinimo programos. Jaunieji inovatoriai taip pat pasiūlė į rinką įvesti skaitmeninę detoksikaciją, t.y., Suomijos vartotojams pasiūlyti laiką sanatorijoje praleisti be išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir televizijos.
Tuo tarpu „Eglės sanatorija“ nusprendė, kad jų organizacijai labiausiai praverstų „Atjaunėjimo ir imuniteto stiprinimo“ programa bei ją sudaranti smėlio terapija, sportas baseine su treniruokliais–dviračiais, masažas vandeniu, deguonies terapija kapsulėje, piešimo smėliu terapija. Pristatydami šią idėją studentai akcentavo natūralių produktų įtraukimo į procedūras svarbą.
Po įvykusio idėjų štormo pardavimų vadovė V. Liaugodienė atskleidė, kad rinkdamiesi paslaugą savo sanatorijai atsižvelgė į užduoties išpildymo pilnumą bei įtaigumą, pagrindžiant paslaugos efektyvumą. „Labai svarbus kriterijus, renkant naujos paslaugos idėją, buvo inovatyvumas. Renkant nugalėtoją, kiekvienas komisijos narys pasakė savo pasirinkimą ir buvo suskaičiuotas bendras rezultatas. Džiaugiamės, kad daug komandų pasirodė labai gerai ir konkurencija dėl nugalėtojo vietos buvo stipri“, – įspūdžiais dalijasi viena iš vertinimo komisijos narių.
Partnerystė – padedanti atverti akis
Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros vedėjas doc. dr. Andrius Brusokas džiaugiasi, kad bendradarbiavimas su Suomijos partneriais, įtraukiant Lietuvos socialinius partnerius, suteikia abipusę naudą, norint pamatyti konkrečias verslo problemas bei iššūkius. „Naujų paslaugų kūrimas neįsivaizduojamas be inovacijų. Svarbu įvertinti, kad būsimi vartotojai po pandemijos turės šiek tiek pasikeitusius lūkesčius, kuriuose bene svarbiausias elementas bus sveikatingumas“, – šių dirbtuvių naudą pabrėžia doc. dr. A. Brusokas, papildydamas, jog bendradarbiavimui „Eglės sanatorija“ pasirinkta taip pat ne atsitiktinai – tai lyderiaujanti organizacija Lietuvoje.
Po įvykusio hakatono džiaugsmo neslepia ir šios organizacijos atstovai, kurie iškėlė mintį, jog tokio pobūdžio bendradarbiavimas galėtų tapti tradicija, pabrėždami tai, jog per gana trumpą laiką buvo pasiekta išties inovatyvių, modernių, kūrybiškų ir, – svarbiausia, – įgyvendinamų sprendimų. „Konsultacijų metu bendraujant su studentais buvo įdomu išgirsti jų pasiūlymus ir idėjas, padėti jiems geriau suprasti kokias paslaugas mes teikiame dabar ir kokias jie, kaip būsimi specialistai, mano kad galėtume teikti ateityje“, – įspūdžiais dalijasi rinkodaros specialistė E. Mazuronytė.
