Kauno „Žalgiris“ pandemijos įkarštyje prarado vieną esminių pajamų šaltinių – fanus. Tačiau patekimas į Eurolygos krepšinio turnyro atkrintamąsias varžybas iš esmės taiso šią situaciją.
Žalgiriečiai trečiadienį namuose žaidžia ketvirtfinalio rungtynes su „Barcelona“. Kaip žinia, į tokias rungtynes fanai labai greitai iššlavė bilietus, o finansinis postūmis klubui yra milžiniškas.
„Tikrai uždirbsime virš milijono eurų“, – tokią pajamų sumą iš vienų ketvirtfinalio rungtynių tinklalapiui BasketNews įvardijo „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
Prieš sezoną buvo išsikeltas tikslas surinkti 4 mln. eurų iš bilietų pardavimo, o vien reguliariajame sezone „Žalgirio“ arena buvo užpildyta sausakimšai 16 kartų iš 17.
Spalio mėnesį Motiejūnas nurodė, jog „Žalgirio“ biudžetas sieks 11,3 mln. eurų. Liūto dalis iš jo – 7,2 mln. eurų – teko žaidėjų ir trenerių atlyginimams. Vis tik sezono metu šis skaičius išsipūtė, nes traumas patyrė Keenanas Evansas ir Tyleris Cavanaugh.
Pastarųjų kontraktai nebuvo drausti, tad klubas ir toliau jiems moka visą atlyginimą. Be to, ketvirtfinalis ko gero nė nesišviestų be jų vietas užpildžiusių Isaiah Tayloro ir Achille Polonaros.
Motiejūnas atskleidė, jog būtent fanų palaikymas leido „Žalgiriui“ viršyti savo galimybes ir per daug negalvoti apie biudžeto eilutes.
„Jeigu nebūtų tų visų sold-outų, tai nebūtų tokių greitų sprendimų tiek su Tayloru, tiek su Polonara“, – teigė Motiejūnas.
Be komandos palaikymo ketvirtfinalyje, Motiejūnas jau netrukus turės daugybę darbų – artėja finalo ketvertas.
Pasak „Žalgirio“ direktoriaus, pagrindiniai darbai jau yra atlikti, o dabar laukiama pačio renginio.
„Daug kas pasistūmėję, viskas yra sustatyta ant bėgių, – sakė Motiejūnas. – Laukiame, kada atvažiuos Eurolygos atstovai, jie atvyks maždaug savaitę prieš. Aiškiau jau prasideda dėliojimas su Eurolyga: kokios komandos atvažiuoja, kokią sudėtį atsiveža, bilietų pardavimai komandų sirgaliams.“
Taip pat Motiejūnas papasakojo apie „Žalgirio“ stojimąsi ant kojų po sunkaus pandeminio laikotarpio, planą finišuoti su teigiamu biudžetu, finalo ketverto rengimą ir kito sezono komplektacijos darbus.
– Kaune Eurolygos atkrintamosios yra didžiulė šventė, klubas jau paskelbė apie dovanas žiūrovams, Manto Stonkaus pristatymą ir taip toliau. Kiek akcentas šiuo atveju yra tiesiog geras renginys, o ne vien krepšinis?
– Akcentas, aišku, toks yra. Vis tiek yra kitaip nei reguliarusis sezonas, didelis pasiekimas mums. Tai norisi, kad atėję žmonės nenusiviltų ir matytų tą skirtumą tiek krepšinyje, tiek pristatyme, tiek visame kame, kas vyksta arenoje.
– „Žalgiris“ reguliariajame sezone padarė 16 iš 17 soldoutų. Prieš sezoną planavote 4 mln. eurų pajamų iš bilietų. Ar tikslas viršytas?
– Taip, viršijome, bet tiksliai dar skaičius pasakysime po visko, kai turėsime. Tačiau pasiekėme tikrai. Nesitikėjome tokio palaikymo ir esame maloniai nustebinti. Fanai stipriai prisideda prie finansinio tvarumo ir biudžeto didinimo.
– Dabar turite papildomas namų rungtynes atkrintamosiose. Kiek tikimasi uždirbti vien iš šitų rungtynių, į kurias ir bilietų kainos pakilo gerokai?
– Tikrai uždirbsime virš milijono eurų. Maždaug tarp 1,3-1,5 milijono eurų varijuoja. Vis tiek tai yra atkrintamosios, tai bus ne tik pajamos, bet ir išlaidos daug didesnės, nes daromas toks šou ir programa bus kitokia. Atsimenant, kas buvo anksčiau, tai tikrai bus kitokia. Ne kasmet tas būna.
– Tačiau apie milijoną pajamų tvirtai kalbate?
– Taip, tikrai tiek bus.
– Žiūrint į tai, kaip greitai buvo išpirkti bilietai į ketvirtfinalį, kaip manote, kokio talpumo areną reikėtų turėti Kaune, kad sutalpintumėte visus norinčius?
– Galvoju, kad pažaidus su kainomis, surinktume tikrai 20 tūkst. žiūrovų. Net neabejoju, kad taip būtų.
– Dar vienas klausimas į tą pačią temą. Iki kokio kainos lygio lietuviai yra linkę mokėti tiek už reguliariojo sezono mačus, tiek už atkrintamųjų?
– To tikslaus skaičiaus neįvardinsiu, bet svarbiausia pažymėti, jog tuos brangesnius, iki mėlynos zonos, tikrai greitai išperka. Perkamoji galia fanų yra. Jei kalbame apie didesnę areną, tai gal ir daugumoje vietų bilietai būtų pigesni. Manau, kad kainą parketinėje eilėje galima kelti dar daugiau. Čia esmė, kad viršų parduotume. Mes visada tą ir akcentuojame, bet visi nori sėdėti patogiai, stebėti krepšinį iš arti.
– Tai reguliariajame sezone tas 15 tūkst. vietų skaičius yra kone idealus?
– Kalbėjome, kai buvo visi sold-outai ir reguliariojo sezono pabaiga, kad galime pasvaigti apie 17 tūkst. idealų vietų skaičių. Galbūt 17,5 tūkst.
Tačiau sezono metu tikrai manome, kad būtume pardavę 17 tūkst. Nesakau, kad būtų 16 sold-outų, bet su didesnėmis komandomis, ypač paskutinės ketverios rungtynės yra didžiulis ažiotažas. Tokiu atveju, galima būtų pridėti dar 2-2,5 tūkst. parduotų bilietų.
– Kiek ši situacija, kai bilietai tirpsta vos paleidžiami, atperka sezono metu reikalingus pasikeitimus: Tayloro, Polonaros kontraktus, nekalbant apie tai, kad nežaidžiančiam Evansui atlyginimą reikia mokėti?
– Ne tik Evansui, bet ir Cavanaugh.
Aišku, kad palengvina. Jeigu nebūtų tų visų sold-outų, tai nebūtų tokių greitų sprendimų tiek su Tayloru, tiek su Polonara. Tai, kaip žmonės rinkosi ir palaikė komandą, leido mums greitai priimti sprendimus.
Reikia dar nepamiršti, kad ir Kalnietis pabaigė anksčiau karjerą ir padėjo mums sutaupyti. Turbūt tie du niuansai – bilietų išpirkimas ir Kalniečio pasitraukimas – leido mums balansą palaikyti.
– Po sezono tikitės balanso eilutėse turėti pliusą?
– Taip. Niekada atkrintamųjų neskaičiuojame, kai prieš sezoną darome pristatymą. Prisimename koronaviruso laikotarpį ir tai, kad ėmėme paskolą. Tai šie metai leidžia grįžti į gyvenimą be paskolų ir kliautis pagal biudžeto pajamų ir išlaidų galimybes.
– Tai galima sakyti, jog šis sezonas nubrauks visus pandemijos sukeltus finansinius sunkumus?
– Manome, kad taip.
– Nepaisant to, „Žalgiris“ bus ar nebus finalo ketverte, bet darbo jums turbūt dabar yra per akis. Kokią darbų dalį jau pavyko nuveikti?
– Daug kas pasistūmėję, viskas yra sustatyta ant bėgių. Laukiame kada atvažiuos Eurolygos atstovai, jie atvyks maždaug savaitę prieš. Aiškiau jau prasideda dėliojimas su Eurolyga: kokios komandos atvažiuoja, kokią sudėtį atsiveža, bilietų pardavimai komandų sirgaliams.
Savaitę prieš atvažiuos Eurolygos atstovai ir prasideda. Sudėtingiausi darbai jau praeiti: su viešbučiais viskas suderinta, televizija, parketas, kubas. Viskas yra praeita ir sudėliota, fanų zona lygiai taip pat. Viskas pasirašyta, viskas sudėliota, dabar reikia tik įgyvendinti. Nueita labai daug, plonai dėliota, o atvažiavus Eurolygos atstovams, tai prasidės treniruotės, maitinimai, viešbučiai, jaunimo turnyras. Ties tuo ir dirbsime.
– Prieš apsiimdamas šį projektą tikėjotės, kad bus lengviau ar sunkiau?
– Kol kas nesakyčiau, kad nei lengviau, nei sunkiau. Kaip galvojome, taip ir yra. Nenoriu, kad nuskambėtų, jog vien apie tai galvojame, bet būtų daugiau tos finansinės laisvės, tai būtų galima laisviau visus dalykus padaryti.
Dabar daug laiko užima tai, kad turi stumdytis kas ir už ką atsakingas, ieškojimas įvairiausių variantų. Tai trukdo, bet viską išsispręsime.
– Kaune jau matomas „F4 Glory“ užrašas. Kokių dar šventinių simbolių numatyta mieste, oro uoste ar kitose vietose?
– Viską pamatysite. Turbūt didžiausias akcentas bus fanų zona. Renginiai joje irgi vyks. Taip pat atsinaujinusioje Kauno sporto halėje vyks Eurolygos jaunimo turnyras. Atvažiuoja daug skautų ir agentų, jie pirmą kartą ateis į naują halę, pamatys pirmą kartą po atnaujinimo krepšinį joje.
Žiūrint į buvusius finalo ketvertus, tai visas miestas ir ne tik Kaunas bandys įsitraukti. Visiems bus faina, kad tą savaitę, tą savaitgalį krepšinis dominuos.
– Koks didžiausias iššūkis buvo viso šio proceso metu?
– Nebuvo iššūkių. Vis tiek išsiųsti paraišką, kad norime, yra vienas dalykas. Labai daug vargome su finansavimu, tai čia buvo sudėtingiausia. Iš einamųjų tai parodysime, kai viskas praeis. Matysime pasikeitimus ir galėsime įvertinti, kas daugiausiai pastangų kainavo. Tačiau tikrai bus tokių dalykų, kurių mes arenoje nesame darę ir reikės su jais susitvarkyti.
– Gali taip nutikti, jog į finalo ketvertą sugužės Graikijos, Izraelio, Serbijos fanai. Įvertinus, kas pateks į finalo ketvertą, kiek gali keistis planas saugumui?
– Čia reikia dar paminėti ir bilietų perpardavinėjimą. Tas irgi labai aktualus dalykas. Apskritai nemanau, kad gali kilti problemų. Palaikome artimą ryšį su policija, su apsauga.
Planai tokie, kad reikės išskirti fanus ir juos sukontroliuoti. Eurolyga patirties šiuose reikaluose turi. Senokai jau nebuvo taip, kad ant finalo ketverto ribos būtų tiek daug komandų su aistringais fanais: ar tai „Olympiakos“, ar tai „Fenerbahče“, ar tai „Maccabi“, ar tai „Partizan“.
Ta fanų tradicija labai jaučiasi, nes pastaraisiais metais būdavo ispanai ar rusai, kurie neturi tokių sirgalių bazių. Prisimenant tuos laikus, kai būdavo „Panathinaikos“ ar „Maccabi“, tai gražu būdavo žiūrėti: viena pusė arenos prieš kitą pusę arenos, o po to pasikeičia.
Apsaugos reikės daugiau, bet kažkaip žiūrime pozityviai. Tikrai nieko čia tie fanai nepridarys, tikrai miestas priims svetingai. Patirties turime, tad manome, jog susitvarkysime.
– Ar teko kontaktuoti su Eurolyga konkrečiai po muštynių Madride? Ar buvo preliminarių kalbų kaip išvengti tokių dalykų?
– Aš labai tikiuosi, kad tai nepasikartos. Nėra tai dažnas dalykas krepšinyje. Norėtųsi, kad apskritai nebūtų jo. Kokius 2-3 metus tikriausiai dar nebus tokių incidentų, bet emocija yra sporto dalis. Bet tokio lygio muštynės Eurolygoje, kai žaidėjai traumuoja žaidėjus, tai nesinorėtų to matyti.
– Kaip komandos vadovas, ar manote, jog diskvalifikacijų terminai muštynių dalyviams yra adekvatūs?
– Nenorėčiau komentuoti. Eurolyga tai priėmė, kalbėsimės viduje.
– Kalbant apie „Žalgirio“ reikalus, ne kartą buvo minėta, jog komplektacijos kitam sezonui darbai prasideda jau žiemą. Kiek dabar pasistūmėjęs tas projektas yra?
– Iš mūsų pusės vaizdas kaip ir aiškus – norime išlaikyti sudėtį, norime turėti visus žaidėjus, kuriuos turime dabar. Mes visą laiką bandome tai pasiekti, bet mus stabdo tai, jog dauguma žaidėjų turi išėjimo galimybes.
Kaip ir visą laiką sakau, sezono metu žaidėjų niekas nenori, jie yra siūlomi kitoms komandoms, bet patenki į atkrintamąsias ir agentai sako, jog jiems visi skambinėja ir prašo to žaidėjo. Toje vietoje kamuolys yra ne mūsų pusėje. Mes turime tam tikrą datą, iki kada jie turi apsispręsti. Mūsų sąlygas jie žino, o aiškesnis paveikslas bus, kai baigsis tiek Eurolyga, tiek nacionalinis čempionatas.
– Bet lietuvių branduolys, ko gero, išliks nepakitęs?
– Dedame visas pastangas, kad taip būtų.
– Keenanas Evansas Izraelio žiniasklaidai sakė, jog liks „Žalgiryje“. Kaip pavyko susitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo?
– Pas jį panaši situacija, kaip ir pas kitus žaidėjus. Rašėmės sutartį pagal formulę 1+1 su žaidėjo galimybe išeiti. Po traumos aš įsivaizduoju, kad daug kam kyla klaustukų kaip jis atsistatys. Dėl to yra pozityvo, kad jis liks. Matome, kad jis puikiai reabilituojasi. Vis tiek manome, kad pavyks jį sugrąžinti į formą.
– Kalbant apie kitus legionierius, kiek įsivaizduojate jų kainos gali kilti? Pavyzdžiui, imant Rolando Šmito atvejį, kuris ne tik žaidžia gerą sezoną, bet ir galėtų užimti vietinio poziciją Ispanijos lygoje. Kiek realu išsaugoti dalį legionierių?
– Galvoju, kad kainos kils mažiausiai trečdaliu, o gali būti ir dvigubai. Sakydamas trečdaliu, tai turiu omeny, kad didesnę dalį nei dabar uždirba. Mums tai irgi kažkur tiktų. Manome, kad galima išsaugoti.
Lukas Katilius (BasketNews)
