Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje kilo 4954 gaisrai, tai 21,5 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau juose žuvusiųjų mažiau, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Anot ugniagesių, šiemet per pirmąjį pusmetį gaisruose žuvo 39 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 47. Tai yra mažiausias per pirmąjį metų pusmetį gaisruose žuvusiųjų skaičius nuo 2004 metų.
„Tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas mažėjantis žuvusiųjų gaisruose skaičius, džiugina. Vis dėlto į šią tendenciją žvelgiame su atsargiu optimizmu – kiekviena žmonių gyvybė, prarasta nelaimės metu, yra per didelė kaina.
Kiekvienas žuvusysis ar nukentėjusysis – tai tragedija ne tik jų artimiesiems, bet ir visai mūsų visuomenei. Gaisrų prevencija ir žmonių gyvybių išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių mūsų veiklos prioritetų“, – teigia PAGD direktorius Renatas Požėla.
PAGD duomenimis, miestuose gaisruose žuvo 11 žmonių (28 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (72 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Pasak departamento vadovo R. Požėlos, daugiausia gaisrų kyla socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų gyvenamuosiuose būstuose.
„Dažnai šie asmenys nereaguoja į viešai skelbiamus perspėjimus ir priminimus dėl autonominių dūmų detektorių įrengimo, rūkymo lovoje keliamo pavojaus, saugaus elgesio buityje ir namų priešgaisrinės saugos. Tačiau skaudžiausia, kad gaisruose žūsta ne tik socialinės rizikos asmenys. Užfiksuota nemažai atvejų, kai aukomis tampa tvarkingai gyvenantys vyresnio amžiaus, vieniši ar negalią turintys žmonės“, – teigia PAGD direktorius.
Anot R. Požėlos, susirūpinimą kelia ir vis dažniau kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šiemet kilo 57 gaisrai, 16 iš jų kilo įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas.
„Nors galima pasidžiaugti, kad šie gaisrai dažniausiai buvo operatyviai lokalizuoti ir likviduoti, situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Būtina peržiūrėti pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo tvarkas, sustiprinti tokių įmonių kontrolę bei užtikrinti efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą. Laukiame atliekamų ikiteisminių tyrimų rezultatų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šioje srityje turime žengti ryžtingus žingsnius pirmyn“, – tvirtino R. Požėla.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai šiemet atliko ir 6875 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gelbėjimo darbų 4,1 proc. mažiau.
Dažniausiai ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 828 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 69 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 17 žuvusiųjų.
Anot PAGD, 232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 57 skenduolius, iš jų – 4 nepilnamečius, išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų – 1 nepilnametį. Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (14) ir Kauno (7) apskrityse.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
