Į medikus kone kasdien kreipiasi netikėčiausiomis aplinkybėmis ir keisčiausiose vietose traumas patyrę žmonės: vaikus apdrasko nuosavi gyvūnai, sunkiai susižalojama pramogaujant, užsiimant buities darbais. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius sako, kad daugybės tokio pobūdžio traumų išvengti praktiškai neįmanoma, tad svarbiausia žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis.
Gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad traumos gali įvykti įvairiomis aplinkybėmis. Dažniausiai jos nutinka dėl neatsargumo užkliuvus ar pargriuvus. Neretai pasitaiko atvejų, kai ant žmonių užvirsta įvairūs daiktai. Dėl to nukenčia pėdos, ypač kojų pirštai. Anot jo, praktika rodo, kad pavojingiausia namų vieta yra vonia, mat čia dėl drėgmės atsiranda didesnė rizika paslysti ir patirti rimtus sužalojimus. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, tikimybės susižeisti tyko visoje namų aplinkoje.
„Pavyzdžiui, pasitaiko labai skausmingas mažojo kojos pirštelio sumušimas į lovos kampą, kuris neretais atvejais baigiasi lūžiu. Turėjau pacientų, kurie nežymiai užkliuvę susilaužė padikaulį, taip pat užkliuvę už kilimo kampo ir pargriuvę įskėlė kelio girnelę. Viena pacientė patyrė traumą paprasčiausiai eidama per pievą – nesėkmingai koja kliudė kurmiarausį. Kitam pacientui žmogus parduotuvėje prekių vežimėliu pervažiavo koją. Abiem atvejais fiksuotas pėdos kaulų lūžis. Net paprasčiausiai netaisyklingai tupiant ar keliantis nuo žemės pasitaiko raiščių plyšimai ar menisko pažeidimai“, – netikėčiausias traumas vardija šeimos gydytojas.
Senstant traumų gali padaugėti
Keistos traumos, pasak gydytojo P. Jacevičiaus, pasitaiko įvairiausio amžiaus žmonėms, tačiau priklausomai nuo amžiaus skiriasi jų pobūdis.
„Vaikams dažnesni išnirimai, pavyzdžiui, kai mažylis yra keliamas už rankų, supamas. Tokie veiksmai gali baigtis alkūnkaulio sužalojimu. Suaugusiems, ypač turintiems gretutinių ligų, dažnesni per neatsargumą atsiradę kaulų lūžiai, raiščių plyšimai. Atsargesni turėtų būti į ketvirtąją dešimtį įžengę žmonės, mat nuo tokio amžiaus priežasčių, galinčių sukelti dažnesnes traumas, padaugėja.
Taip yra todėl, kad nuo 30-ties metų amžiaus pradeda retėti kaulai, mažėja jų tvirtumas. Kartu pradeda lėtėti gijimo procesai, išryškėja sąnarių, raiščių nusidėvėjimas, mažėja jų atsparumas traumoms, ypač dirbant sunkų monotonišką fizinį darbą. Dažnai tokio amžiaus žmonės traumų jau būna patyrę anksčiau, jos nebūtinai būna gerai sugijusios, tad naujų traumų tikimybė vėlgi didėja. Didelę įtaką turi ir su amžiumi kintantys hormonai, moterims po menopauzės didėja osteoporozės rizika“, – vardija šeimos gydytojas.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad dėl įvairiausių patirtų traumų į draudimo bendrovę besikreipiančių žmonių netrūksta ištisus metus. Jos teigimu, dažniausiai pasitiko kasdienės traumos, kai dirbant buityje, sportuojant ar pramogaujant lūžta kaulai, smarkiai susimušama. Visgi, anot ekspertės, pasitaiko ir kur kas rimtesnių situacijų. Pavyzdžiui, lūžus kopėčioms ar paslydus krentama iš didelio aukščio, naudojant pavojingą techniką sužalojamos galūnės, pavyzdžiui, gana dažnai traumas sukelia žoliapjovių sraigtai. I. Veličkienė prisimena atvejų, kai ant žmonių užvirto medžiai, vaikai prarijo smulkius ir pavojingus daiktus.
„Daugelis niekada nesusimąstytume, kad panašiose situacijose kiekvieną dieną galime atsidurti ir patys. Regis, net visiškai nieko neveikiant traumą patirti galima ir savo namuose. Nuo panašių traumų nė vienas nesame apsaugotas, tačiau vieną dalyką galime padaryti – apsidrausti nuo tokio pobūdžio atsitikimų. Gyvybės draudimas leidžia mintis nustumti šalin nuo didelių išlaidų, kurių neišvengiamai prireiks traumos gydymui ir atsistatymui po jos“, – pastebi I. Veličkienė.
Ką daryti patyrus traumą
Gydytojas P. Jacevičius nutikus nelaimei pataria visų pirma įvertinti, ar nėra rizikos susižaloti dar smarkiau, ar gresia pavojus aplinkiniams. Tik tada reikėtų įvertinti nukentėjusio sąmonę, orientavimąsi aplinkoje.
„Jei nukentėjęs yra be sąmonės, būtina patikrinti kvėpavimą, esant reikalui pradėti asmens gaivinimą. Jei matomas kraujavimas, priklausomai nuo vietos ir intensyvumo reikėtų stengtis jį sustabdyti. Esant galūnių lūžiams patariama pasistengti įmobilizuoti sužeidimą turimomis priemonėmis, o patinimui ir skausmui malšinti naudoti šaltus kompresus“, – pataria šeimos gydytojas P. Jacevičius.
Jis priduria, kad jei yra galvos ar stuburo sužeidimo rizika, nukentėjusiojo negalima judinti, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus gyvybei, pavyzdžiui, trauma patirta vandenyje.
