Vairuotojai tampa atsakingesni – renkasi gėrimus be laipsnių
Sociologai pastebi stiprėjančią tendenciją vengti vairavimo išgėrus ir apskritai saikingiau vartoti alkoholį. Sveikatingumo ir pilietinės apraiškos populiarina ir nealkoholinių gėrimų kategoriją. Kartą per mėnesį nealkoholinio alaus paragauja beveik pusė gyventojų. Dažniausiai tokį gėrimą renkamasi, nes teks sėsti prie vairo.
Apie 43 proc. iš vartojančių nealkoholinius gėrimus stipriai pritarė teiginiui (8 ir daugiau balų iš 10), kad renkasi nealkoholinį alų, nes žino, jog teks vairuoti.
„Iš tyrimo matome, kad pilietiškumas stiprėja – ilgalaikis skatinimas vairuoti blaiviai ir prevencinės priemonės padarė poveikį, kuris keičia vartotojų įpročius. Taip pat prisideda ir reklamos bei socialinės reklamos. Būtent tai, kad teks vairuoti, dažnai lemia nealkoholinio gėrimo pasirinkimą. Beje, ketvirtadalis vartotojų sako pastebintys ir tai, jog jų aplinkoje daugėja žmonių, dažniau besirenkančių nealkoholinį alų“, – tyrimo duomenis analizavo „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų (27 proc.) sako per pastaruosius dvejus metus nealkoholinio alaus pradėję vartoti daugiau, ypač suaktyvėjimas matomas 30-35 m. amžiaus kategorijoje. Rinkos tyrėjai pastebi, kad laiko ribojimai nėra tas akstinas, kuris skatina rinktis nealkoholinius gėrimus.
„Tik 9 proc. apklaustųjų teigia perkantys nealkoholinį alų, kuomet nespėja tinkamomis valandomis nusipirkti alkoholinio alaus. Tai rodo, kad gyventojai apsisprendžia sąmoningai, o ne spontaniškai renkasi tokį produktą“, – sako S. Varnienė.
Pardavimai auga 2,5 karto
Nealkoholinių gėrimų populiarėjimą fiksuoja ir prekybos centrai.
„Nealkoholinio alaus, sidro ir vyno gaminių pasiūla per pastaruosius trejus metus išaugo maždaug 5 kartus. Mūsų duomenimis, nuo šių metų pradžios, palyginus su pernai, nealkoholinio alaus pardavimai padidėjo beveik 2,5 karto, o nealkoholinio vyno nuperkama 50 proc. daugiau. Populiarėjimo tendenciją stebime pastaruosius kelerius metus. Jai įtakos turi įtakos ne tik augantys alkoholinių gėrimų akcizų tarifai, bet ir išaugęs gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai. Rinktis nealkoholinius gėrimus skatina ir praktiniai sumetimai, nes taip neužkertama galimybė sėsti prie vairo ar dirbti. Be to, gerti tokias alternatyvas tampa savotiškai madinga“, – sako „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Sveiko gyvenimo būdo įtaką renkantis nealkoholinius gėrimus rodo ir tyrimas: per trečdalį vartojančių nealkoholinius gėrimus (34 proc.) nurodė, jog propaguoja sveiką gyvenseną, atidžiai planuoja savo mitybą ir riboja alkoholio vartojimą.
Nealkoholinių gėrimų reklamos padaugėjo kone 3 kartus
Iš įvairių nealkoholinių gėrimų – sidro, vyno, putojančio vyno, alaus, kokteilių – alus turi daugiausia gerbėjų. Nealkoholinį vyną bent kartą į mėnesį vartoja 17 proc. visų amžiaus grupių atstovų, panašiai kaip nealkoholinį sidrą (14 proc.), kai tuo tarpu nealkoholinio alaus bent kartą per mėnesį ragauja 43 proc. – palyginimui, bent kartą alkoholinio alaus per mėnesį paragauja 53 proc. apklaustųjų.
Kintantiems vartojimo įpročiams įtakos gali turėti pastaruoju metu vykdytos intensyvios nealkoholinio alaus gamintojų reklaminės kampanijos. „Kantar TNS“ reklamos monitoringo skyrius fiksuoja, jog per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių nealkoholinių produktų reklamos padaugėjo 2,8 karto palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nealkoholinių gėrimų tyrimas „Kantar TNS“ atliktas 2018 m. spalį. Internetinio tyrimo metu apklausti 1437 Lietuvos gyventojai, 15–64 metų amžiaus.
