Šį pavasarį Seimas didele balsų dauguma pritarė tolimojo susisiekimo autobusais reformai. Atrodė, kad pasiektas teisinis aiškumas leis ramiau atsikvėpti tiek keleiviams, tiek vežėjams, o įstatymą įgyvendinančios institucijos turės vykdyti priimtą įstatymą. Įstatymo leidėjai aiškiai pasisakė, kad iki reformos buvę maršrutai ir reisai turi išlikti, o jais paslaugas teikiantys vežėjai galės vykdyti veiklą neribotai, jei po pereinamojo laikotarpio įvykdys naujojo reglamentavimo reikalavimus.
Vis dėlto Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ėmėsi savito įstatymo aiškinimo, kuris verčia prisiminti neseniai įvykusią panašią istoriją.
Prieš porą metų LTSA buldozeriu bandė prastumti visai naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą. Jo esmė – tolimojo susisiekimo autobusai važiuoja tik tarp regionų centrų, o pasienio savivaldybės, mažesnieji miestai paliekami be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais šalies miestais. Iki jų keleiviai pavežami regioniniais maršrutais.
Kitaip tariant, mažeikiškis, norėdamas pasiekti Vilnių ar Kauną, priemiesčio maršrutu būtų turėjęs vykti į Šiaulius, tada persėsti į tarpmiestinį autobusą ir keliauti toliau, nes iš iki tol buvusio 360 maršrutų tinklo būtų likę vos 20 maršrutų. Negana to, tolimojo susisiekimo maršrutų reforma stumta neįgyvendinus regioninių maršrutų pertvarkos, nenumačius lėšų savivaldybėms naujiems priemiesčio maršrutams diegti.
Valstybės tarnautojai, iš esmės griaudami esančią tolimojo susisiekimo autobusais sistemą, tuokart nė nemanė konsultuotis su visuomene, pertvarką buvo stengiamasi įgyvendinti paskubomis, neatsižvelgus į prieštaraujančiųjų nuomones. Procesą sustabdė dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis, LTSA pristatytos naujovės buvo atsisakyta.
Deja, šiuo metu ir vėl ketinama eiti panašiu keliu. Įgyvendindama tolimojo susisiekimo autobusais reformą nuo liepos 1 d., LTSA atstovai ir vėl prakalbo apie naują maršrutų tinklą. Anot jų, tie maršrutai, kuriais keleiviai vežami dabar, „nėra“ laikomi maršrutų tinklu, nors LR Seimas, priėmęs įstatymų pataisas, numatė 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad permainų keleiviai nepajustų, kad jie galėtų naudotis per dešimtmečius susiklosčiusiu esamu tolimojo susisiekimo tinklu.
Nei su keleivių vežėjais, nei su keleiviais, atrodo, diskutuoti ir vėl neketinama. Visuomenei eilinį kartą siūloma katė maiše.
Maršrutų mažėja
Keleiviai buvusių maršrutų pasigenda jau dabar. „Kur Zarasai-Klaipėda“? – klausia keleivis. „Neliko maršruto į Zarasus per Kupiškį, Rokiškį“, – apgailestauja panevėžietis. Gerokai sumažėjo ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų iš Jonavos, Panevėžio, kitų miestų. Žmonės guodžiasi, jog jau dabar jiems tenka važiuoti su persėdimais, stovint, dėl to kelionė tampa ilgesnė ir mažiau patogi.
Tolimojo susisiekimo maršrutų per pastaruosius metus dėl įvairių priežasčių, daugiausia – dėl pandemijos bei pasikeitusių keleivių įpročių, ir taip sumažėjo drastiškai: vietoj 2019 m. buvusių 43 vežėjų, kurie vežė keleivius 363 maršrutais, birželio mėnesį dar buvo 251 maršrutas, o nuo liepos 1-osios sudarytos sutartys su 28 vežėjais vežti keleivius 230 maršrutų.
Kai kurios įmonės tolimojo susisiekimo maršrutų atsisakė dėl jų nuostolingumo, taip pat todėl, kad neturi ne senesnių nei 14 metų autobusų. Be to, gąsdino ir nežinomybė dėl būsimos pertvarkos – vežėjai buvo atsargūs ir nerizikavo investuoti į naujų autobusų įsigijimą.
Šiuo metu rinkoje dirbantys vežėjai, siekdami, kad keleiviai nepajustų drastiškų permainų, ieškojo galimybių padėti kolegoms teikdami paslaugas kaip subtiekėjai, tačiau galutiniuose poįstatyminių dokumentų tekstuose ir šios galimybės neliko – pasirašyti sutartis dėl esamų maršrutų šiuo metu rinkoje dirbantys vežėjai galėjo tik iki liepos 1-osios, t.y., iki kada įsigaliojo Kelių transporto kodekso (KTK) pataisos. Atsisakytais maršrutais keleiviai nebus vežami, niekas negalėtų atsakyti ir į klausimą – ar jie bus išlaikyti ir įtraukti į LTSA formuojamą naują maršrutų tinklą, taip pat – ar juos įtraukus atsiras vežėjas, norintis jais vežti keleivius.
Tvyro nežinomybė
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis sako, jog daugiausia nerimo keleivių vežėjams kelia esamų maršrutų ateitis. „Ar mūsų vežėjai, sudarę sutartis su LTSA 18-kai mėnesių, investavę į autobusų įsigijimą milijonus, nebus palikti „ant ledo“? Nežinia neleidžia vežėjams galvoti apie verslo ateitį“, – sako G. Nakutis.
Asociacijos nariams ir toliau lieka neaišku, kodėl atsakingos institucijos taip keistai traktuoja KTK pataisas. „Dabartiniams vežėjams, vežantiems keleivius įprastais maršrutais, netaikomi kai kurie KTK reikalavimai 18 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuriam pasibaigus, tuos reikalavimus jau reikės įvykdyti. Nauji vežėjai ateina į rinką vežti keleivius naujais maršrutais, kurie turi būti derinami su jau esamai maršrutais – taip parašyta KTK. LTSA specialistai traktuoja įstatymą atvirkščiai – jų nuomone, dabartiniai maršrutai galioja 18 mėnesių, po to jų tiesiog nelieka, todėl reikia formuoti naują maršrutų tinklą jau dabar, neatsižvelgiant į dabartinius maršrutus, nors 18 mėnesių keleiviai jais bus vežami. Dabartiniai maršrutai lieka tarsi nuošalyje, paraštėse. Jų „nėra“, nors paslaugos teikiamos. Klostosi štai tokia paradoksali situacija“, – dėsto LKVA prezidentas.
Pasak jo, pertvarkos tikslas turėtų būti reformuotis evoliucijos, o ne revoliucijos būdu, kad keleiviai nepajustų drastiškų permainų.
LKVA atstovų nuomone, įstatymai turėtų būti įgyvendinti taip, kaip juos traktavo Seimas, o ne ieškant visų įmanomų argumentų, kad būtų galima sužvejoti kažką tarp eilučių ir tokiu būdu įgyvendinti prieš keletą metų pradėtas, tačiau tuo metu sustabdytas visuomenei nepriimtinas reformas. Jau dabar galima tvirtinti, kad, eliminavus dabartinį maršrutų tinklą, keleiviams neliks nemažai jiems įprastų maršrutų įprastu laiku.
„Matome, kad tai tik sunkiai logiškai paaiškinamas nenoro, bet ne teisinis klausimas, todėl vežėjams lieka tiesos ieškoti teismuose. Vis dėlto stebina LTSA atstovų požiūris – kodėl įstatymas negali būti vykdomas be teismų pagalbos?“, – retoriškai klausia G. Nakutis.
