„Daugybė atvejų, su kuriais dirbame, būtent tokie“, – paklausus, ar dažnai seksualiai smurtaujama prieš negalią turinčias moteris, teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Išnaudotojų taikinyje
Nors pasaulis padarė pažangą pripažindamas žmonių su negalia teises ir poreikius, pastarieji vis dar yra itin pažeidžiami. „Moterys, turinčios negalią, dažnai tampa seksualinių smurtautojų taikiniu, nes yra pažeidžiamos, joms sunkiau apsiginti“, – teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė ir priduria, kad reaguodamas į šios temos aktualumą centras neseniai išleido leidinį „Pastebėk mane“.
Jame pasakojama, kad neįgaliųjų išnaudojimas kyla dėl jų riboto mobilumo, bendravimo įgūdžių stokos, priklausomybės nuo globėjų ir kitų specifinių priežasčių. Jiems gresia didesnė priverstinio darbo, seksualinio išnaudojimo ir kitokios prievartos rizika. Nusikaltėliai išnaudoja jų pažeidžiamumą, dažnai palikdami jas nuolatinėse kančiose ir nevilties būsenoje.
Deja, nemaža dalis aukų negauna tinkamos pagalbos.
„Mes vis daugiau sužinome apie žmonių su negalia pažeidžiamumą, tačiau realybėje matome, kad net ir specialistai ne visada jį atpažįsta, – teigia centro vadovė K.Mišinienė. – Galiu užtikrinti: piktavaliams asmenims, seksualiniams prievartautojams neįgalūs vyrai, moterys ir vaikai yra ypač „patraukli“ kategorija, jie puikiai žino, kad aukos bijos ar nesugebės pasiskųsti, prašyti ar priimti pagalbą, galų gale, šių aukų parodymų patikimumu gali būti suabejota ir teisiniuose procesuose. Tad atkakliai kovokime už negalią turinčių asmenų teises, drąsiai jiems atstovaukime.“
Bylų pavyzdžiai
Leidinyje „Pastebėk mane“ konstatuojama, kad negalios atpažinimas yra sudėtingas procesas. Neįgalumas gali būti matomas, pavyzdžiui, judėjimo ar jutimo sutrikimai, o taip pat ir nematomas, kai jį lemia psichikos ar lėtinės ligos.
Intelekto negalią turintys žmonės tampa dažnu piktų kėslų turinčių žmonių taikiniu, nes yra patiklūs, sunkiai orientuojasi situacijoje. Tai rodo ir leidinyje pateikiami įvairūs bylų pavyzdžiai.
Vienoje byloje vyriškis susipažino su nukentėjusiąja per „Messenger“, užmezgė bendravimą ir pasinaudodamas lengvu protiniu atsilikimu, socialinių įgūdžių stoka, piktnaudžiaudamas įgytu jos pasitikėjimu, siekė pasinaudoti ja seksualiai. Išgavo susitikimą, kad ši teiks įvairaus pobūdžio seksualines paslaugas ir kitiems asmenims, o jis tuo metu viską stebės vaizdo skambučiu per susirašinėjimo ir pokalbio programą „Messenger“. Internetiniame tinklapyje jis patalpino moters adresą, teikiamas seksualines paslaugas.
Ne vienoje byloje nagrinėjami grupiniai intelektinę negalią turinčių merginų prievartavimai, taip pat seksualinis išnaudojimas tarp vyriškos lyties šeimos narių. Ne viena moteris buvo išnaudota ir fiktyviai santuokai.
Informaciniame leidinyje pabrėžiama, kad aukos gali ne visiškai suprasti išnaudojimo pobūdį dėl intelektinių galimybių apribojimų, patirties stokos arba nepakankamų žinių apie tokius dalykus. Asmenims su negalia sunku pasipriešinti nusikaltėliams. Smurtautojai aukas paveikia grasindami sužaloti fiziškai arba manipuliuodami emociškai, esą nutrauks „draugystę“.
Statistika
Leidinyje „Pastebėk mane“ konstatuojama, kad tikrieji smurto prieš moteris su negalia mastai Lietuvoje kol kas nežinomi. Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl moterų ir mergaičių su negalia teisių pabrėžiama, kad moterys su negalia turi nuo 2 iki 5 kartų didesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje.
„Tačiau Lietuvoje statistiniai duomenys – prieštaringi. Štai 2022 m. Lietuvos negalios organizacijų forumo tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė (56 proc.) smurtą patyrusių moterų su negalia susidūrė su seksualine prievarta. 19 proc. teigė ją patiriančios kas savaitę, 13 proc. – kas mėnesį“, – rašo leidinio autoriai.
Jie pateikia ir Informatikos ir ryšių departamento duomenis, per pastaruosius penkerius metus (2019–2023 m.) per metus vidutiniškai užregistruoti 132 smurto atvejai prieš moteris su negalia artimoje aplinkoje. Šokiruoja, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš jas – vos vienas atvejis. Ekspertai sutaria, kad tai neatspindi tikrovės.
Nežino, kad gali skųstis
Julija Šakytė-Sarapė iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro leidiniui pasakoja, kad moterys ir mergaitės, ypač turinčios intelektinę ar psichosocialinę negalią, gali net nežinoti, kad lytiniai santykiai be sutikimo yra nusikaltimas ir apie juos reikia pranešti, nes joms trūksta prieinamos informacijos. Be to, joms vis dar sunku kreiptis į teisėsaugą daugiausia dėl stigmos, susijusios su jų seksualumu ir negalia.
Asmenims su negalia gali būti sunku apsiginti ar kreiptis pagalbos ir dėl fizinių, pažintinių ar bendravimo sutrikimų.
Šalyje mes vis dar neturime ir aiškios sistemos, kaip padėti šioms moterims po patirto seksualinio smurto, o dėl duomenų trūkumo smurtas prieš moteris su negalia tampa nematomas. Tai dar labiau didina jų pažeidžiamumą.
Atpažinti ir kreiptis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė pažymi, kad įvykus smurto protrūkiui, svarbu jį atpažinti ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Leidinyje ji dalijasi įžvalgomis, kad fizinis smurtas yra ne tik žmogaus mušimas ar spardymas. „Smurtautojas įniršį gali išlieti mėtydamas į asmenį įvairius daiktus, stumdydamas, tampydamas už plaukų, žnaibydamas. Pasitaiko, kai moterys žalojamos jas deginant žiebtuvėliu, kandžiojamos. Smurtinių incidentų atveju, nukentėjusiosios kartais užrakinamos kambaryje, vonioje ar balkone ir neišleidžiamos – tai taip pat yra fizinio smurto apraiška“, – teigia ji.
Pasak M.Jurkutės, smurtautojai dažnai specifiškai naudojasi tuo, kad jų auka turi negalią, nesvarbu, kokia ji būtų – judėjimo, regos, klausos, intelekto ar kompleksinė. „Būdų sukelti fizinį skausmą yra daug ir toli gražu ne visi jie baigiasi žymėmis ant kūno. Pavyzdžiui, partneris gali tiesiog neleisti naudotis mobilumo priemonėmis, paslėpti vežimėlį, jį staiga patraukti, atimti neregio lazdelę ir panašiai“, – sako ekspertė. Moteris su negalia taip pat gali patirti manipuliavimą vaistais, keisti dozes, juos slėpti, siekdamas sukelti fizines komplikacijas, sąmoningai slopinti žmogų.
Dar vienas fizinio smurto aspektas, kaip pamini M.Jurkutė, yra kūno autonomijos ribojimas. Pavyzdžiui, pastojusi moteris verčiama nutraukti nėštumą, gali patirti priverstinę sterilizaciją ar priverstinį invazinį gydymą.
