Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotoje tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“ Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrės ir teisėsaugos pareigūnės, Europos Komisijos ir ES agentūrų atstovės diskutavo apie moterų vaidmenį ir lyčių balansą statutinėse tarnybose. Viena didžiausių problemų – itin mažas moterų skaičius vadovaujančiose pozicijose.
„Lyčių lygybė net praėjus 20 metų nuo įstojimo į ES – vis dar aktuali tema. Ypač tokiose „vyriškose“ struktūrose kaip statutinės tarnybos. Moterims nėra lengva prasiskinti kelią iki aukščiausių pozicijų, o net ir tai padarius susiduriama su stereotipais ir diskriminacija. Šiandien sukviečiau lyderes moteris ne tik pasidalinti savo profesinio kelio istorijomis. Tikiu, kad atviros diskusijos ir sutelktos pajėgos nacionaliniu ir ES lygiu padės spręsti lyčių nelygybės problemą statutinėse tarnybose ir įkvėps moteris siekti karjeros teisėsaugos srityje“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Konferencijoje dalyvavusi už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sveikino konferencijos idėją ir kėlė klausimą, ar teigiami pokyčiai prekybos žmonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir kitose saugumo srityse vyksta dėl to, kad joms vadovauja moterys.
„Visuomenė yra geriausiai apsaugota, kai sprendimų priėmime yra atstovaujama visa visuomenė. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, nuvykusi į pasienį ir pamačiusi visus išsigandusius vaikus ir moteris, supratau, kad jie gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Iškart inicijavome priemones apsaugoti moteris ir vaikus, ir užkirtome kelią šiems nusikaltimams. Ar tai padaryti pavyko todėl, kad aš moteris? Galbūt“, – kalbėjo Y. Johansson.
Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas rodo, kad teisėsaugos srityje moterys yra labiau motyvuotos nei vyrai. Moterys renkasi dirbti teisėsaugoje pirmiausia dėl profesinio tobulėjimo ir savirealizacijos. Tuo tarpu vyrų pasirinkimai labiau susiję su socialinėmis garantijomis.
Lietuvos statutinėse tarnybose dirba apie 6500 moterų. Per du dešimtmečius moterų dalis VRM statutinėse įstaigose išaugo dvigubai. Daugiausiai pareigūnių dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (50 proc.) ir policijoje (43 proc.). Valstybės sienos apsaugos tarnyboje moterys sudaro 32 proc., Viešojo saugumo tarnyboje – 15 proc., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 8 proc. Nors moterys sudaro trečdalį visų šalies pareigūnų, vadovaujančiose pozicijose jų – vos 4 proc. Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje nebuvo nei vienos moters, vadovavusios statutinei institucijai.
ES valstybėse narėse mažiau nei 20 proc. policijos pareigūnų yra moterys. Pagal lyčių balansą policijoje Lietuva su Latvija užima lyderiaujančias pozicijas ES ir lenkia net Švediją. Visoje ES yra tik viena policijos vadovė moteris – Švedijoje. Nuo š. m. kovo mėn. moteris vadovaus ir Nyderlandų policijai.
Per 34 nepriklausomybės metus Lietuvoje Vidaus reikalų ministerijai iš 20 ministrų vadovavo tik dvi moterys. ES valstybėse narėse dabar šias pareigas užima 6 moterys.
Pasak ministrės, būtina imtis pokyčių ir užtikrinti lygias galimybes moterims dirbti ir siekti aukščiausių pareigų teisėsaugoje. Pirmiausia, būtina skatinti pareigūnių profesinį tobulėjimą, pavyzdžiui, sukurti specialias mokymo programas. Antra, būtina užtikrinti skaidrias paaukštinimo procedūras, pašalinant bet kokias šališkumo dėl lyties prielaidas. Trečia, būtina užtikrinti lanksčias darbo sąlygas, leidžiančias suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Ketvirta, būtina gerinti psichologinį klimatą darbo vietoje – darbo aplinka turi būti saugi – be priekabiavimo, patyčių ar mobingo. Ministrės teigimu, taip pat būtų galima sukurti internetinę platformą, skirtą pranešti apie diskriminacijos atvejus darbovietėje.
VRM informacija
