Dar 2022 m. liepą Kremliui lojalūs kariniai analitikai pažymėjo, kad Rusijai trūksta pajėgų masiniam puolimui (Topwar.ru, liepos 23 d.). Rugsėjo pradžioje prorusiški karo ekspertai prognozavo „radikalų Rusijos kontingento padidėjimą” dėl kitų reguliariosios kariuomenės dalinių perkėlimo į Ukrainą, dabar esančią Rusijos pasienyje (YouTube, rugsėjo 2 d.).
Visiškai logiška, kad šauktinių perkėlimui į frontą „įteisinti” Maskvai reikėjo oficialaus okupuotų Ukrainos regionų paskelbimo „Rusijos teritorija”. Tačiau net ir tai, kartu su kariuomenės papildymu naujais šauktiniais, neišspręs Kremliaus problemų.
Nepaisant pralaimėjimų fronte, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, neatsisako planų pulti Odesą ir Nikolajevą, ypač jei nepavyks įtikinti Ukrainos bei Vakarų pripažinti okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją (Meduza, liepos 21 d.). Tačiau analitikai rimtai abejoja tokio puolimo galimybe. Mobilizacija Rusijoje vyko chaotiškai ir rodo, kad naujokams trūksta mokymo bazių ir net pagrindinės įrangos (žr. EDM, rugsėjo 29 d.).
Kiekvieną dieną pasirodo vis daugiau vaizdo įrašų, kuriuose karo prievolininkų tarnybos nurodo šauktiniams viską pirkti patiems: nuo pirmosios pagalbos rinkinių iki moteriškų tamponų, kurie gali būti naudojami kaip hemostaziniai preparatai (Inauka.ru, rugsėjo 27 d.).
2022 m. spalio pradžioje Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus, apsilankęs naujai mobilizuotų karių objektuose, apibūdino juose esančias prastas sąlygas: „Sugriauta valgykla, sulaužyti ir surūdiję dušai, trūksta lovų, o tos, kurios yra, griūva. Trūksta uniformų, paradinė aikštelė atrodo tarsi subombarduota” (Nakanune.ru, spalio 5 d.).
Savanoriai iš įvairių Rusijos regionų neslepia, kad jiems tenka patiems apsirūpinti būtiniausiais medikamentais ir kasdieniais daiktais, įskaitant kilimėlius, miegmaišius, šiltą patalynę, indus ir kitus būtiniausius reikmenis (Eanews.ru, rugsėjo 28 d.).
Kiekvieną dieną pasirodo vis daugiau vaizdo įrašų, kuriuose karo prievolininkų tarnybos nurodo šauktiniams viską pirkti patiems: nuo pirmosios pagalbos rinkinių iki moteriškų tamponų, kurie gali būti naudojami kaip hemostaziniai preparatai (Inauka.ru, rugsėjo 27 d.).
Kai kurie žinomi propagandistai atvirai prisipažįsta, kad iš visų Rusijos regionų tik viename buvo sumanyta mobilizuojamus skiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokoko ir kad net ir be mobilizacijos, po rudens šaukimo, „ligoninės pilnos šauktinių, sergančių plaučių uždegimu” (T.me/vityzeva, spalio 4 d.).
Ne ką geriau sekasi ir naujosios kariuomenės koviniam rengimui. Britų žurnalistai pastebi, kad žmonės, niekada netarnavę kariuomenėje, dažnai šaukiami ir siunčiami į frontą be jokio arba su menku apmokymu. Be to, Rusijos kariuomenei labai trūksta patyrusių jaunesniųjų karo vadų (Bbc.com/russian, spalio 5 d.). Tokiomis aplinkybėmis Rusijai bus problemiška išlaikyti jau užimtas teritorijas, jau nekalbant apie puolimą.
Be mobilizacinių problemų, pralaimėjimai fronte paskatino naują konfliktų Rusijos karinėje vadovybėje bangą, kuri dabar jau vyksta atvirai.
Tačiau nesėkmės fronte yra tik dalis naujų Kremliaus problemų. Kaip ir tikėtasi, mobilizacija sukėlė didesnį Rusijos visuomenės nepasitenkinimą ir nerimą (žr. EDM, rugsėjo 20 d.). Naujausios Levados centro apklausos duomenimis, sužinoję apie „dalinės mobilizacijos” dekretą 47 proc. rusų patyrė nerimą ar baimę. Tuo tarpu parama Rusijos karių veiksmams buvo mažiausia nuo karo pradžios ir siekė tik 44 proc. respondentų (Meduza, rugsėjo 29 d.).
Karinė propaganda vis dažniau tvirtina, kad karas suteikė Rusijai galimybę atkurti savo ekonomiką ir išsivaduoti iš ekonominio nusmukio; tačiau praktiškai pasirodė, kad yra visiškai priešingai (žr. EDM, rugpjūčio 15 d.). Regioninės politikos plėtros centro direktorius Ilja Griščenkovas pripažino, kad mobilizacija žlugdo Rusijos verslumą ir lemia masinį pradedančiųjų verslininkų išvykimą iš šalies, kuri tampa „vargu ar įdomi verslo plėtrai” (T.me/russica2, spalio 5 d.).
Be mobilizacinių problemų, pralaimėjimai fronte paskatino naują konfliktų Rusijos karinėje vadovybėje bangą, kuri dabar jau vyksta atvirai. 2022 m. spalio pradžioje Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas ir liūdnai pagarsėjusios privačios karinės bendrovės „Wagner” įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas viešai sukritikavo Rusijos generalinį štabą bei Gynybos ministeriją.
Jie kaltino generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną dėl Krasnyj Liman pasidavimo, o karinę vadovybę – dangstant Lapino nekompetenciją bei aplaidumą. Kariškiai savo ruožtu pareiškė, kad tokie pareiškimai yra žalingi ir trukdo siekti bendro tikslo (Ura.ru, spalio 5 d.).
Tačiau R. Kadyrovas turi nemažai šalininkų tarp profesionalių kariškių. Rusijos gynybos ministerijai artimos interneto svetainės „Military Review” publikacijos aiškiai rodo, kad skilimas įvyko ne tik tarp reguliariosios kariuomenės bei kitų sukarintų formuočių, bet ir pačioje Rusijos kariuomenėje. Todėl nemažai svetainės autorių aštriai kritikavo Gynybos ministeriją, kaltindami ją „keistais ir nelogiškais veiksmais mirtinos tylos fone” (Topwar.ru, spalio 3 d.).
Kai kuriose publikacijose generolai tiesiogiai kaltinami nekompetentingumu, nes „rengia gražias ataskaitas ir deda jas ant vyriausiojo vado stalo”, bet nepasakoja tikrosios tiesos (Topwar.ru, spalio 4 d.).
Tačiau šie sunkumai blanksta, lyginant juos su ilgalaikėmis problemomis, kurias sukėlė okupuotų Ukrainos teritorijų aneksija. Užgrobusi Krymą, Rusija tapo valstybe be tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Dabar šios ribos tapo visiškai neryškios. Maskva paskelbė, kad naujosios teritorijos taps Rusijos dalimi esamomis sienomis jų suformavimo ir aneksijos dieną (RBC, spalio 2 d.).
Remiantis šia logika, Krasnyj Limanas, kurį neseniai išvadavo Ukrainos kariuomenė, taip pat laikomas „Rusijos” miestu (Pravda.com.ua, spalio 1 d.). Šis faktas liudija keletą dalykų.
Pirma, tai, ką Kremlius šiandien vadina „Rusija”, tapo karo teritorija, nes formaliai pagal Rusijos įstatymus nėra jokio skirtumo tarp Limano ir, tarkime, Belgorodo.
Limano išvadavimas taip pat tapo aiškiu signalu kitiems Rusijos regionams, kad Maskva gali lengvai prarasti savo „teritorijos” kontrolę, o federalinė valdžia niekaip negali įsikišti į šį procesą. Iš tiesų Rusijos karo analitikai jau reiškia pasipiktinimą tuo, kad „pirmą kartą nuo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos Rusijos miestas buvo atiduotas priešui”, atskleisdami „giliausią Rusijos kariuomenės krizę” (Topwar.ru, spalio 2 d.).
Panašias mintis išsakė ir Rusijos opozicijos politikas, buvęs „Jukos” vadovas Michailas Chodorkovskis. Pasak jo, aneksuodamas Ukrainos teritorijas, V. Putinas įformino savo valstybės žlugimą, nes Rusijos tautos taip pat gali pasinaudoti apsisprendimo teise, į kurią taip atkakliai apeliuoja Rusijos vadovas. M. Chodorkovskis išreiškė įsitikinimą, kad V. Putinui pralaimėjus karą Ukrainoje, panašūs referendumai bus surengti „visoje Rusijoje” (YouTube, spalio 4 d.).
Ksenija Kirillova, Eurasia Daily Monitor
