2021 07 20
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pastaruoju metu vis dažniau išsakomą viešą kritiką ir nuogąstavimus dėl neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių teisių pažeidimų, dar kartą pabrėžia, kad Seime priimtais įstatymų projektais ginami valstybės ir nacionalinio saugumo interesai, siekiant suvaldyti iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį.
Priimtais įstatymo pakeitimais nėra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ir yra užtikrinama užsieniečių teisė į teisminę gynybą.
Nuolat augantis užsieniečių, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną, o juos nustačius – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, skaičius lėmė, kad kuo skubiau būtų įteisintos nuostatos, kurios užtikrintų greitesnį prašymų nagrinėjimą ir suteiktų migracijos pareigūnams įgaliojimus operatyviai bei veiksmingai nagrinėti didelius prašymų kiekius.
„Reaguodami į tai, privalėjome keisti tam tikras įstatymų nuostatas ir taip užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų“, – teigė ministrė A. Bilotaitė. Primename, kad ši Lietuvą ištikusi migracijos krizė nėra įprasta – tai tikslingai vykdomi hibridinės agresijos prieš Lietuvą veiksmai. Todėl priemonės, sprendžiant šią krizę ir siekiant sustabdyti dar didesnius migrantų srautus, turi būti efektyvios, atgrasančios ir vieningos. „Lietuva yra teisinė valstybė ir visomis išgalėmis siekia užtikrinti nacionalinės ir tarptautinės teisės laikymąsi žmogaus teisių srityje. Tačiau ekstremali situacija dėl masinio neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Lietuvai kelia didelius iššūkius. Mūsų valstybė saugo išorinę Europos Sąjungos sieną, todėl esame priversti imtis neatidėliotinų veiksmų nacionaliniu lygiu“, – akcentuoja ministrė A. Bilotaitė.
Pažymėtina, kad kiekviena valstybė, atsižvelgdama ir į tarptautinius įsipareigojimus, turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą, buvimą ir išsiuntimą.
Priimtomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis užtikrinama, kad tam tikros teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos ir tik tuomet, kai jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, o valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama viso proceso metu. Be to, užsieniečiui būtų garantuojama teisė į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikis atitinkančiomis sąlygomis. Įstatyme taip pat nustatyta, kad pažeidžiamiems asmenims prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka.
Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui labai svarbu užtikrinti greitą prašymų nagrinėjimo procedūrą, nes priešingu atveju bus susiduriama su apgyvendinimo vietų problema, išlaikymu, teisių užtikrinimu. Ilgas prašymo nagrinėjimo procesas taip pat nepalankus ir pačiam užsieniečiui, nes kol neišspręsta jo teisinė padėtis, tol jis negali gyventi visaverčio gyvenimo.
Pabrėžiame, kad priimtame įstatyme yra užtikrinama asmenų teisė į teisminę gynybą: nustatoma skundų dėl neigiamų prieglobsčio prašymo sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente (jei toks skundas būtų teikiamas) ir šio sprendimo apskundimas apygardos administraciniam teismui.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas nagrinėjamas individualiai, ir kiekvienu atveju įgyvendinamas tarptautinėje teisėje įtvirtintas negrąžinimo principas – neišsiųsti ir negrąžinti asmens (net jei jis yra neteisėtai atvykęs migrantas) į valstybes ar jų pasienio teritorijas, kuriose jiems grėstų persekiojimas, mirties bausmė, kankinimas arba kitoks nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys ar baudimas.
Taigi, priimtais įstatymo pakeitimais nėra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos, nustatančios, kad su prašytojais susijusius priimtus sprendimus būtų galima apskųsti pagal nacionalinę teisę nustatyta tvarka ir turi būti suteikta galimybė kreiptis į teisminę instituciją.