2021 04 20
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kurį ketinama svarstyti rytoj. Šio plano tikslas – įvertinti kiekvienos valstybės valdomos įmonės nuosavybės naudą, optimizuoti valstybės valdomų įmonių portfelį, numatyti įmonių pertvarkymą ir komercinę veiklą vykdančių bei su privačiu kapitalu konkuruojančių įmonių privatizavimą.
„Valstybės valdomų įmonių pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetų sąraše. Šios įmonės turi turėti aiškius tikslus ir ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, o jų veikla turi būti aiški ir skaidri. Tokia valstybės valdomų įmonių veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato kūrimo, o jis būtinas norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Kartu su efektyvesne valstybės įmonių veikla, geresne teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybe, tai atneštų daugiau naudos tiek valstybės ekonomikai, tiek ir jos piliečiams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dar vienas svarbus aspektas – kapitalo rinkos plėtra. Optimizuojant įmonių veiklą, atsiveria galimybės dalį joms reikalingų lėšų pritraukti iš kapitalo rinkų. Tad jeigu į vertybinių popierių biržą būtų įtraukta daugiau valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių, pastebimai padidėtų rinkos kapitalizacija, išaugtų rinkos likvidumas, todėl ji taptų patrauklesnė ir vietos, ir užsienio investuotojams.
Plane siūloma valstybės įmones, vykdančias komercinę veiklą, pertvarkyti į valstybės valdomas bendroves. Ilgainiui bus siekiama visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis ir pan. Manoma, tai leistų pagerinti jų valdymą ir pasiekti geresnių finansinių rezultatų bei generuoti didesnę grąžą valstybei. Valstybės įmonės, vykdančios ne komercinę, o viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo veiklą bei atitinkančios visus biudžetinei įstaigai būdingus veiklos požymius, būtų pertvarkytos į biudžetines įstaigas. Tai užtikrins valstybės lėšų naudojimo skaidrumą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai vertina, kad pagal valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio. Taip pat šios organizacijos ekspertai pastebi, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių valstybės valdomų įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant.
Ministerijos plane siūlomos priemonės yra žingsnis ne vien optimizuojant valstybės valdomų įmonių portfelį, bet judant link tolimesnio jų centralizavimo mažinti tokių įmonių ir jų valdytojų kiekį. Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 valstybės valdomos įmonės, siekiama palaipsniui šį kiekį mažinti, jų priežiūrą koncentruoti keliose ministerijose.
Ateityje daugiau dėmesio turi būti skiriama valstybės valdomų įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius. Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Pagal pateiktas tarpines 2020 m. ataskaitas, valstybės valdomų įmonių bendros pajamos iki pernai metų vidurio nežymiai krito (–1,9 proc.) ir siekė 1,25 mlrd. eurų, o 2020 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 4,3 proc., arba 121,7 mln. eurų. Didelę įtaką bendriems valstybės valdomų įmonių rezultatams turėjo susisiekimo sektorius, smarkiai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos.
„Valstybės valdomų įmonių pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetų sąraše. Šios įmonės turi turėti aiškius tikslus ir ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, o jų veikla turi būti aiški ir skaidri. Tokia valstybės valdomų įmonių veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato kūrimo, o jis būtinas norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Kartu su efektyvesne valstybės įmonių veikla, geresne teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybe, tai atneštų daugiau naudos tiek valstybės ekonomikai, tiek ir jos piliečiams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dar vienas svarbus aspektas – kapitalo rinkos plėtra. Optimizuojant įmonių veiklą, atsiveria galimybės dalį joms reikalingų lėšų pritraukti iš kapitalo rinkų. Tad jeigu į vertybinių popierių biržą būtų įtraukta daugiau valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių, pastebimai padidėtų rinkos kapitalizacija, išaugtų rinkos likvidumas, todėl ji taptų patrauklesnė ir vietos, ir užsienio investuotojams.
Plane siūloma valstybės įmones, vykdančias komercinę veiklą, pertvarkyti į valstybės valdomas bendroves. Ilgainiui bus siekiama visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis ir pan. Manoma, tai leistų pagerinti jų valdymą ir pasiekti geresnių finansinių rezultatų bei generuoti didesnę grąžą valstybei. Valstybės įmonės, vykdančios ne komercinę, o viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo veiklą bei atitinkančios visus biudžetinei įstaigai būdingus veiklos požymius, būtų pertvarkytos į biudžetines įstaigas. Tai užtikrins valstybės lėšų naudojimo skaidrumą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai vertina, kad pagal valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio. Taip pat šios organizacijos ekspertai pastebi, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių valstybės valdomų įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant.
Ministerijos plane siūlomos priemonės yra žingsnis ne vien optimizuojant valstybės valdomų įmonių portfelį, bet judant link tolimesnio jų centralizavimo mažinti tokių įmonių ir jų valdytojų kiekį. Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 valstybės valdomos įmonės, siekiama palaipsniui šį kiekį mažinti, jų priežiūrą koncentruoti keliose ministerijose.
Ateityje daugiau dėmesio turi būti skiriama valstybės valdomų įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius. Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Pagal pateiktas tarpines 2020 m. ataskaitas, valstybės valdomų įmonių bendros pajamos iki pernai metų vidurio nežymiai krito (–1,9 proc.) ir siekė 1,25 mlrd. eurų, o 2020 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 4,3 proc., arba 121,7 mln. eurų. Didelę įtaką bendriems valstybės valdomų įmonių rezultatams turėjo susisiekimo sektorius, smarkiai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos.
