Vilnius, lapkričio 25 d. (ELTA). Teisingumo ministerija teigia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas, kad Bendrijos narės turi pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas, neįpareigoja šio instituto įteisinti nacionaliniuose įstatymuose.
„Teismas pabrėžė, kad ši pareiga nereiškia, jog nacionalinėje teisėje turi būti numatyta tos pačios lyties asmenų santuoka. Teismas pakartojo, kad santuokos taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai. Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos atsakyme.
Kaip nurodo Teisingumo ministerija, ESTT sprendimu pabrėžiama, kad ES piliečių santuoka, sudaryta kitoje ES valstybėje narėje, turi būti pripažįstama, tačiau santuokos taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai.
„Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką“, – pabrėžė ministerija.
Taip pat ESTT sprendimą komentavo ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
„Kiek aš esu informuota, Europos Teisingumo Teismas nekeičia valstybių diskrecijos valstybėms narėms kurti savo santuokos pripažinimo taisykles. Tai ta diskrecija paliekama kiekvienai valstybei. Taigi, taip pat reikės galvoti, kokiu būdu, jeigu toks įpareigojimas kartais būtų Lietuvai, kaip mes galėtume tą įgyvendinti“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo ministrė.
Anot R. Tamašunienės, šiuo metu Lietuvos teismuose yra ne vienas prašymas pripažinti tos pačios lyties asmenų santykius. Tiesa, kaip priminė ministrė, Lietuvoje iki šiol tokie santykiai nėra reglamentuoti teisės aktu, nors bandymų tai padaryti būta ne vieno.
„Mes susiduriame su teisine kolizija, kadangi (…) nėra Lietuvoje net sąvokos, kaip mes vadiname tos pačios lyties žmonių gyvenimą kartu. Ar tai partnerystė? Ar tai artimas ryšys? Ar tai civilinė sąjunga? Ar tai sugyvenimas? Nes tiek įstatymų projektų su tokiais mano išvardintais pavadinimais yra Seime. Kaip apsispręs Seimas, jeigu apsispręs Seimas, tai toks įstatymas ir gyvuos Lietuvoje. Tai šiuo metu tokia gaunasi situacija, kad teismai priima sprendimus įregistruoti objektams, kurių nėra. Ir čia yra sudėtingas procesas“, – dėstė R. Tamašunienė.
Pasak ministrės, tai, kaip bus apibrėžti tos pačios lyties asmenų santykiai, kokias teises ir pareigas šios poros turės, priklauso nuo Seimo sprendimų.
„Viskas yra parlamento rankose, galutiniai sprendimai priimami parlamente. Yra parlamentų, kurie vertina Konstitucijoje įtvirtintą tiek šeimos, tiek santuokos sampratą ir laikosi tos nuomonės. Kaip vyks procesai Lietuvoje, man sudėtinga pasakyti. Bet be abejo tas teisės viršenybės principas Europos Sąjungos narėms galioja“, – svarstė R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad, dviem Vokietijoje susituokusiems lenkams pateikus skundą, ESTT antradienį nusprendė, kad bloko šalys turi pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.
Minima lenkų pora, kurioje vienas iš sutuoktinių taip pat turi Vokietijos pilietybę, šioje šalyje gyveno ir 2018 m. susituokė Berlyne. Kai jie bandė persikelti į Lenkiją ir paprašė ten įregistruoti jų santuokos liudijimą, jų prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad „Lenkijos įstatymai neleidžia tos pačios lyties asmenims susituokti“, pareiškime teigė teismas.
„Šie sutuoktiniai, kaip ES piliečiai, turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje bei teisę gyventi įprastą šeimos gyvenimą, naudodamiesi šia laisve ir grįžę į savo kilmės valstybę narę“, – nurodė teismas.
Institucija pažymėjo, kad „toks atsisakymas prieštarauja ES teisei“ ir „pažeidžia ne tik laisvę judėti ir gyventi, bet ir pagrindinę teisę į privatų ir šeimos gyvenimą“.
