Rugsėjis Kauno klinikose paskelbtas Pacientų saugos mėnesiu. Medikamentų sauga – aktuali tema tiek gydytojams, tiek pacientams. Apie saugų vaistų naudojimą, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti, pasakoja Daiva Didvalė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė.
Kaip jūs esate susijusi su medikamentų sauga ir kodėl jums ši tema yra svarbi?
Kiekvienas slaugytojas yra atsakingas už didžiąją vaistų administravimo dalį: nuo gydytojo paskyrimo etapo iki vaisto suleidimo ar kita forma paskyrimo pacientui ir paciento stebėjimo po medikamentų skyrimo.
Taip pat darbe dažnai ieškome sprendimų kaip anesteziologijoje sumažinti klaidų skaičių ir kaip mes jų galėtume išvengti, nes šiame gydymo etape yra naudojama labai daug didelės rizikos ir įvairių vaistų grupių vienu metu.
Kas yra su medikamentais susijusios klaidos?
Vaistų klaidų gali būti įvairių: praleista dozė, netinkama dozė, netinkama koncentracija, netinkamu laiku atskiestas medikamentas, gali būti per greitai arba per lėtai suleistas.
Taip pat yra komunikacinės klaidos, kai gydytojas galbūt neteisingai ištransliuoja ar ne visai tiksliai parašo paskyrimuose vaisto pavadinimą ir dėl slaugytojo nepasitikslinimo gali įvykti klaidos. Klaidos susijusios su medikamentų skyrimu dažniausiai yra sukeltos žmogiškųjų faktorių dėl didelių darbo krūvių, laiko stokos, nuovargio, streso.
Užfiksuotų nepageidaujamų įvykių savo padalinyje turime mažai, tačiau yra pasitaikę vaistų rūšies supainiojimo atvejų.
Pastebima, kad vis daugėja medikamentų klaidų registracijų. Iš kur atsiranda su medikamentų skyrimu susijusių klaidų išaugimas?
Skaičiai auga dėl to, kad didėja žmonių sąmoningumas ir suvokimas, jog pripažintos, registruotos klaidos užtikrina maksimalų prevencijos planą ir tikimybę šioms klaidoms niekada nepasikartoti. Iš tų atvejų, kurie buvo užfiksuoti ir išanalizuoti, matome ne baudimo kultūrą. Sunkiai suvokiama, ką žmogus išgyvena suklydus ir įvykus atvejui, tačiau matome, kad to specialisto neatleidžia iš darbo, nėra drausminės nuobaudos, kai atvejis yra pilnai suvaldytas ir žala pacientui yra minimali.
Labai daug kalbama apie pacientų galimybę bendradarbiauti ir padėti medikams rūpintis jais pačiais ir jų saugumu. Kaip jūs matote pacientų įsitraukimą į saugumo procesus?
Pacientai, kurie gali teikti informaciją pagal savo klinikinę būseną, turėtų pasakyti apie buvusius ankstesnius alerginius atvejus, apie gydymo ypatumus, kai kažkas vyko ne taip, kaip turėjo vykti ir informuoti visą personalą su kuriuo tenka bendrauti. Pacientas turėtų domėtis savo gydymu, kai ateina slaugytojas su medikamentu – paklausti kokį vaistą ir kokiu tikslu skiria.
Pacientas turėtų įsitraukti nedelsiant, pajautęs pojūčius, kurie atrodo neįprasti ir kuo skubiau informuoti arčiausiai esantį personalą – dažniausiai tai būna slaugytojas.
Kaip galvojate, kokie dar būdai galėtų padėti sukurti pacientų saugią sistemą, kuri neleistų įvykti klaidai ir užtikrintų pacientų saugą?
Remiantis pasauline praktika, būdų tikrai yra. Vienas iš tokių – standartizavimas. Tai reiškia, kad darbo aplinkose viskas turėtų būti išdėstyta identiškai. Dirbant padaliniuose, skyriuose ar tyrimų kabinetuose, vaistiniai preparatai turi būti išdėstyti vienodai, nuosekliai, sužymėtos jų laikymo vietos. Vykstant personalo kaitai ar atėjus naujiems darbuotojams, jie žino, kad šis standartas yra visur toks pats ir tai palengvina jiems darbą.
Standartizavimas, ypač sveikatos priežiūros srityje, ne tik sumažina klaidų riziką, padidina pacientų saugumą, bet ir palengvina slaugytojų darbą.
Anesteziologinėje praktikoje siekiant išvengti vaistinių preparatų naudojimo klaidų, taikomas standartizuotas vaistų žymėjimas: sutraukus vaistą į švirkštą, švirkštas nedelsiant užklijuojamas spalvine etikete, pagal ISO standartą priskirtą tam tikrai vaistų grupei (pvz. raumenis atpalaiduojantys vaistai – raudona spalva). Ant spalvinės etiketės gamykliškai atspausdintas vaisto pavadinimas, slaugytojai reikia užrašyti tik koncentraciją.
Praktikoje turime daug medikamentų panašiomis pakuotėmis – vieno gamintojo gaminami vaistai gali turėti panašų spalvinį išdėstymą arba pavadinimo šaknį. Reikėtų atkreipti dėmesį į panašiai atrodančius ir skambančius vaistus. Jeigu jie yra skirtingų grupių, tai dėti papildomą spalvinį žymėjimą ar apibraukti raudonu markeriu, kad atsidarius vaistų laikymo vietą iš karto būtų matoma ir išnyktų rizika suklysti.
Kadangi slaugytojo atsakomybė vaistų administravime yra labai didelė, tai būtina nepamiršti, kad taikant visus saugumą didinančius metodus, svarbiausia yra dėmesingas vaisto pavadinimo skaitymas ant pakuotės, etiketės ir atidus kiekvieno žingsnio iki atiduodant vaistą pacientui planavimas.
Visą tinklalaidę galite paklausyti čia.
Kauno klinikų informacija