Prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukšto rango Rusijos pareigūnai pradėjo palaipsniui pažindina JAV išrinkto vadovo Donaldo Trumpo administraciją su Maskvos sąlygomis dėl politinio Rusijos ir Ukrainos karo sureguliavimo.
Kremlius pastebėjo D. Trumpo norą „susitarti“ ir tikisi šuo nusiteikimu pasinaudoti. Tačiau panašu, kad Maskva, prieš pradėdama derybas su Vašingtonu, tęs antžemines ir oro puolamąsias operacijas, idant sustiprintų savo diplomatinę ranką.
Rusija savo įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją vaizduoja kaip negrįžtamą ir primygtinai reikalauja, kad 2022 m. „Stambulo“ dokumentų projektas bei neseniai V. Putino sudarytas reikalavimų sąrašas išliktų bet kokio politinio karo sureguliavimo pagrindu.
Maskva neskuba pradėti deryėtis su išrinktuoju JAV prezidentu D. Trumpu dėl Rusijos karo Ukrainoje sustabdymo. Kremlius tikisi, kad jo pajėgos ir toliau lėtai, bet nuosekliai užgrobs vis daugiau Ukrainos teritorijos.
Ooro antskrydžiais šlifuos šalies infrastruktūrą ir gyvenamąjį fondą, sudarys prielaidas socialinei krizei Ukrainoje ateinančią žiemą ir smukdys tautos moralę. D. Trumpas rodo norįs pagrįsti savo „sandorių sudarinėtojo“ reputaciją, tarpininkaudamas dėl Rusijos ir Ukrainos prezidentų taikos susitarimo dar prieš savo paties prezidentinę inauguraciją.
Tačiau, Maskvos požiūriu, tokios derybos šiuo metu galėtų pakenkti jos karinėms operacijoms Ukrainoje, kol jos dar nepasiekė savo tikslų.
Kremliui būtų visiškai nebūdinga pradėti derybas su svarbiu užsienio lyderiu, kuris dar net neina savo pareigų. Tačiau Maskva bus pasirengusi bendradarbiauti su D. Trumpu po jo inauguracijos sausio 20 d.
Iki to laiko Rusija taip pat tikisi, kad jos karinės pozicijos Ukrainoje sustiprės. Tuomet Kremlius, turėdamas geresnes derybines pozicijas, panaudotų akivaizdų D. Trumpo norą susitarti svertu prieš JAV prezidentą.
Laukdama šio momento, Maskva nustato savo sąlygas galimoms deryboms su D. Trumpu dėl Ukrainos. Praėjus dviem dienoms po D. Trumpo išrinkimo lapkričio 5 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo aukšto lygio Valdajų klubo renginiu,kad paskelbtų apie savo pasirengimą surengti derybas su D. Trumpu dėl Ukrainos, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos. V. Putinas išvardijo tas sąlygas, bet ne anksčiau nei pareiškė pagarbą D. Trumpo „drąsiai, vyriškai reakcijai į pasikėsinimą į jį nužudyti. Žmogus įrodė save, parodė savo charakterį toje nepaprastoje situacijoje“. Sveikindamas D. Trumpą su išrinkimu, V. Putinas prisipažino esąs „daugiau nei pasirengęs“ deryboms su D. Trumpu ir „atviras santykių su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimui“, tačiau telefoninio pokalbio su JAV prezidentu neinicijavo. „Kamuolys yra JAV aikštelėje“ (Kremlin.ru, lapkričio 7 d.).
Užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo (Interfax, lapkričio 9 d.) ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo (TASS, lapkričio 13 d.; Mid.ru, lapkričio 14 d.) tolesniuose pareiškimuose buvo išsamiai išdėstytos V. Putino sąlygos Rusijos ir JAV aukšto lygio deryboms dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Sąlygos didžiąja dalimi yra žinomos. Jose kalbama apie išankstines sąlygas, procesus ir rezultatus, įskaitant:
Derybos gali prasidėti tik tada, kai Rusija atgaus visą Kursko srities teritoriją.
Jungtinės Valstijos turėtų inicijuoti derybas su Rusija.
Jokių greitų sprendimų. „Jo [D. Trumpo] signalai apie itin greitą susitarimą yra ne kas kita, kaip rinkimų kampanijos retorika“ (Riabkovas).
„Derybų objektas negali būti vien tik ugnies nutraukimas, bet ir sprendimas, kuris leistų atkurti šių dviejų tautų, kurios, nepaisant šių tragiškų įvykių, yra neginčijamai broliškos, bendradarbiavimą“ (V. Putinas).
Taikos derybose pirmiausia turi dalyvauti Rusija ir Ukraina dvišaliu pagrindu. Jos turi remtis „Stambulo dokumentais“, kuriuos Maskva ir Kijevas preliminariai parengė 2022 m. kovo-balandžio mėn. ir kurie grindžiami paties V. Putino birželio 14 d. Ukrainai pateiktu reikalavimų sąrašu (žr.)
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi atšaukti savo 2022 m. spalio mėn. dekretą, draudžiantį tiesiogines politines derybas su Kremliumi (žr. EDM, 2022 m. spalio 5 d.).
„Rusija tikrai apsvarstys ir atsakys į D. Trumpo ir bet kokius JAV pasiūlymus, jei jie bus nukreipti į politinį susitarimą, bet ne į paramą Kijevo režimui bei jo lūkesčių tenkinimą“ (S. Lavrovas).
„Vakarų šalys … turėtų staigiai [rezko] sumažinti savo paramos Kijevui, įskaitant karinę paramą, apimtis ir priversti [savo] klientus Kijeve atsisakyti minties, kad jie gali ko nors pasiekti be tiesioginio dialogo su Maskva. Būtent į tai JAV vadovaujami Vakarai turi sutelkti dėmesį D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“ (S. Lavrovas).
„Pokarinės Ukrainos sienos turi atspindėti suverenius žmonių, gyvenančių žemėse, kurias mes vadiname savo istorinėmis žemėmis, sprendimus“ [turint omenyje keturias Rusijos aneksuotas Ukrainos žemyninės dalies provincijas] (V. Putinas).
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) atvėrė duris Ukrainai, siekdama „pasisavinti mūsų [Rusijos] istorines teritorijas“. Pokariniai geri Rusijos ir Ukrainos kaimyniniai santykiai būtų įmanomi tik tuo atveju, jei Ukraina būtų nuolat neutrali šalis.
„Europos Sąjunga karine-politine prasme praktiškai virto tuo pačiu dalyku, kaip ir NATO… NATO ir Europos Sąjunga susitars dėl tam tikro tarpusavio darbo pasidalijimo (S. Lavrovas) – tai įspėjimas, kad Rusija gali laikyti Ukrainos kandidatūrą į ES narius nesuderinama su neutralumu.
Šie terminai ir parametrai nėra nauji ir jų sąrašas nėra galutinis. Jie pateikiami su vis naujais akcentais, kad su jais susipažintų D. Trumpo komanda prieš galimus tiesioginius jo administracijos ir Rusijos vyriausybės kontaktus.
Minimi pareiškimai susiję su numanomais dvišalėmis Maskvos ir Kijevo pokalbiais, tačiau juose neužsimenama apie tolesnes derybas daugiašaliu formatu dėl pokario saugumo garantijų Ukrainai. Šis daugiašalis kelias tapo tiesiogine 2022 m. „Stambulo“ derybų žlugimo priežastimi, nes Rusija buvo įtraukta tarp būsimų neutralios Ukrainos saugumo garantų. Jei Rusija vėl primygtinai reikalaus būti įtraukta į daugiašalį formatą, derybos neišvengiamai žlugs.
Vladimiras Socoras, Eurasia Dayly Monitor
