Nuo 1991 m., kai subyrėjo Sovietų Sąjunga ir Kaliningrado sritis tapo eksklavu, kurį nuo Rusijos Federacijos atskyrė Lenkija ir Lietuva. Maskva nerimauja dėl dviejų aspektų: transporto jungčių tarp Kaliningrado ir pačios Rusijos bei Kaliningrado gyventojų požiūrio pokyčių dėl kaimynų veiksmų.
Mat patys gyventojai tampa mažiau panašūs į savo etninius bendrapiliečius rusus ir gali būti mažiau lojalūs [Rusijai].
Pirmasis aspektas beveik visada sulaukdavo didesnio dėmesio – visai neseniai, kai Lietuva įvedė, o vėliau panaikino draudimą tarp Rusijos ir Kaliningrado gabenti ES sankcionuotas prekes ir kai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pratybose buvo užsiminta, kad karo metu Vakarai gali užimti Kaliningradą (žr. EDM, spalio 12 d., 2021 m. kovo 10 d.). Antrasis aspektas kelia bent jau tokį pat nerimą kaip ir pirmasis, nors ir ne toks akivaizdus, nes gali būti rimtesnis ilgalaikis iššūkis Kremliaus kontrolei Kaliningrade ir jo gebėjimui apskritai išlaikyti Rusijos tautos vienybę prieš regionalizmo nuotaikas.
Sovietų pajėgos išžudė arba išvijo beveik visus etninius Rytų Prūsijos vokiečius, kol Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Josifas Stalinas ją aneksavo, pervadino Kaliningradu ir į ją atsikėlė gyventi etninių rusų, baltarusių bei ukrainiečių. Tačiau net sovietmečiu eksklavo gyventojai laikėsi savitai.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo dažnai tapatino save su unikalia „Karaliaučiaus tauta”, o ne etniniais rusais ar kitos tautybės žmonėmis. Kai kurie net kalbėjo apie galimybę tapti “ketvirtąja Baltijos respublika” ir įkūrė politinę partiją, kuri skatintų tokį rezultatą (žr. EDM, 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d.).
Tokius jausmus dar labiau stiprino tai, kad Kaliningrado gyventojai daug dažniau lankėsi Lietuvoje ir Lenkijoje, kurios yra ES ir NATO narės, nei pačioje Rusijoje. Buvo ankstesnės Kaliningrado pareigūnų pastangos skatinti turizmą, sureikšminant Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos ryšius praeityje ir dabar. Dėl to Maskva pirmiausia griežtai susidorojo su bet kokiomis separatizmo apraiškomis ir ypač su nepageidaujama Vokietijos įtaka (žr. EDM, 2019 m. liepos 16 d., 2021 m. lapkričio 2 d.).
Dabar taikiniu tapo Lietuvos įtaka. Dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje poveikio Kaliningradui (žr. EDM, birželio 16 d.) ir Lietuvos pastarojo meto veiksmų, kuriais siekiama apriboti prekių srautą į eksklavą.
Kremliaus veiksmai dėl to buvo ir griežti, ir galbūt pavojingi, atsižvelgiant į iki šiol Maskvai lojalių kaliningradiečių reakciją – net jei šie žingsniai Vakaruose vis dar praslysta pro akis. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pareigūnai pradėjo plataus masto puolimą prieš Lietuvos kultūros įstaigas Kaliningrade.
Pradėkime nuo to, kad tai yra keršto aktas už nesėkmingą Vilniaus bandymą įvesti dalinę regiono blokadą ir atsakomasis mėginimas apriboti Lietuvos įtaką Kaliningrade, kurį daugelis lietuvių vis dar vadina Mažąja Lietuva (Sever.Realii, liepos 24 d.).
2022 m. liepos pabaigoje, Rusijos teisingumo ministerijai primygtinai reikalaujant, pareigūnai uždarė Kaliningrado lietuvių kalbos mokytojų asociaciją, žymiausią lietuvių grupę regione, kuriai priklauso daugiau kaip 20 000 etninių lietuvių (Rugrad.online, liepos 18 d.).
Tariamos priežastys, kurias nurodė ministerija, buvo problemos su dokumentais ir tai, kad grupė nepersiregistravo po to, kai 2022 m. sausio mėn. jai buvo nurodyta tai padaryti, tačiau politiniai motyvai buvo akivaizdūs.
Asociacija veikė nuo pat įkūrimo 1995 m. ir buvo mokytojų, taip pat lietuvių aktyvistų ir kitų asmenų, suinteresuotų “stiprinti gerus kaimyninius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos tautų”, bazė. Jos nariai yra sukrėsti, nes jiems rūpi ir jų tauta, ir Kaliningradas, ir jie mano, kad asociacija vienodai gerai pasitarnavo ir vieniems, ir kitiems (Lituanika.ru, žiūrėta rugpjūčio 1 d.).
Tačiau Kaliningrado rusų nacionalistai džiūgauja. Kaliningrado srities rusų bendruomenei vadovaujantis Maksimas Makarovas, anksčiau sulaukęs dėmesio dėl kovos su „germanizacija”, sakė, kad asociacijos uždarymas buvo visiškai teisingas, nors ir pavėluotas, nes ši grupė esą buvo finansuojama Vilniaus bei bandė organizuoti Kaliningrado opoziciją Rusijos „specialiajai karinei operacijai” Ukrainoje.
Telegramos žinutėse Makarovas taip pat pavadino asociaciją :LGBT organizacija” ir “pagrindine Lietuvos specialiųjų tarnybų struktūra Kaliningrado srities teritorijoje” (T.me/ruspm, liepos 16, 24 d.). Nė vienas iš jo kaltinimų nėra įrodytas, tačiau tai yra tokie pareiškimai, kurie, kadangi atrodo, jog atspindi oficialų mąstymą, skatina kitus perimti reikalus į savo rankas, dažnai nesant nurodymo tai daryti iš aukščiau ir taip suteikiant aukštesniems pareigūnams patikimą paneigimo galimybę.
Pastarosiomis savaitėmis įvyko keli panašūs atvejai. Lietuvos vaikų ansambliui buvo uždrausta vykti į festivalį Rusijos Federacijoje neva dėl to, kad ansamblis nepakankamai anksti pasiruošė ir kad tokia kelionė dabartinėmis sąlygomis yra rizikinga. Rusijos švietimo administracijos pareigūnai staiga atrado šias šias priežastis, nors anksčiau patys pareigūnai skatino grupę koncertuoti ir keliauti (Vk.com, 2019 m. gruodžio 11 d.).
Įvairiose srities vietose taip pat buvo įvykdyti vandalizmo aktai prieš lietuvių statulas ir biustus vien dėl to, kad jie reprezentuoja “ne tą tautybę” (Newkaliningrad.ru, birželio 28 d.; Vk.com, liepos 12 d.).
Neaišku, ką srities valdžia ir jos parankiniai toliau darys Kaliningrado “rusiškumo” gynimo kampanijoje. Viena vertus, daugybė su Lietuva susijusių objektų ir organizacijų Kaliningrade gali lengvai tapti taikiniais,. Kita vertus, Lietuvai atsisakius apribojimų kroviniams, geležinkeliais gabenamiems iš pačios Rusijos į Kaliningradą, srities ir Maskvos pareigūnai gali nuspręsti nutraukti šiuos išpuolius.
Dabartinėmis aplinkybėmis pastaroji alternatyva atrodo mažiau tikėtina. Vietoj to artimiausiomis dienomis tikėtina daugiau oficialių ir neoficialių išpuolių prieš Kaliningrado srities lietuvių grupes – tai atspindi Kremliaus nuogąstavimus, kad net folklorinės grupės gali pakenkti gyventojų rusiškai tapatybei ir jų lojalumui Maskvai.
Paul Goble (sovietologas dirbęs JAV Valstybės departamento administracijoje).
Eurasia Daily Monitor informacija