„Balso gydytojas“: tokia pirmoji asociacija kyla sužinojus, kiek daug Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriui habil. dr. Virgilijui Ulozui gali pasakyti pacientų balso duomenys. Pasak profesoriaus, gydytojo otolaringologo, informacine prasme balsas – tai ištisas okeanas informacijos. Vien įvairių akustinių balso parametrų šiuo metu priskaičiuojama arti tūkstančio.
Pasitelkus informacines technologijas, profesoriaus drauge su LSMU bei KTU mokslininkų komanda sukurtos balso funkciją analizuojančios programos jau gelbsti pacientų sveikatą ir gyvybę. Pas profesorių V. Ulozą konsultacijoms jau atvyksta pacientų, kurių balsą išanalizavusi mobilioji programėlė „VoiceScreen“ nukreipė ankstyvajai gerklų ligos diagnostikai.
Prieš keletą metų sukurta mobilioji programėlė „VoiceScreen“ šiuo metu parengta naudoti 13 pasaulio kalbų, pasiekiama tiek „iOS“, tiek „Android“ informacinėse sistemose. Ką tik sėkmės susilaukė ir Balso sveikumo indeksas – o prof. V. Ulozas su kolegomis jau dirba prie naujo itin svarbaus pakaitinio balso po onkologinių operacijų analizės ir jo pagerinimo projekto.
Už šiuos nuopelnus LSMU profesorius, gydytojas otorinolaringologas habil. dr. Virgilijus Ulozas įvertintas 2023 metų Kauno miesto mokslo premija.
Kas paskatino Jūsų susidomėjimą informacinėmis technologijomis medicinoje?, – paklausėme profesoriaus.
Pažintis su informacinėmis technologijomis, kurias būtų galima pritaikyti diagnostikai, prasidėjo labai seniai. Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos ar balso nuovargis po didelio krūvio. Kaip gydytojui laringologui, tenka diagnozuoti įvairias gerklų ligas, tarp jų – ir gerklų vėžį.
Gydymo tikslas neretai yra balso sutrikimų atstatymas, balso pagerinimas, patį gydymą vadiname fonochirurgija, arba balso chirurgija. Tokiais atvejais paciento balso įvertinimas yra labai svarbus tiek diagnozuojant ligą, tiek ir vertinant gydymo efektyvumą. Tą padaryti objektyviai tapo įmanoma pradėjus sparčiai plėtotis informacinėms technologijoms, kurias mes moderniausiais metodais panaudojome balso signalui analizuoti. Vystantis mokslui ir technologijoms, sukaupti duomenys ir atradimai virto realiais produktais.
„VoiceScreen“ – viena sėkmingiausių, bet jau nebe vienintelė programėlė, kurią galima pasitelkti, jei kelia nerimo, tarkime, balso funkcionavimas?
Taip – ji iki šiol neturi atitikmenų pasaulyje ir yra vis tobulinama. „VoiceScreen“ sėkmingai plinta tarptautinėje erdvėje: įvairių mokslo renginių metu tenka bendrauti su daugybe nepažįstamų žmonių iš įvairiausių šalių – jie dalijasi aplikacijos naudojimo patirtimi, teiraujasi apie panašius produktus, kartais sako: kai jau padaryta – tai atrodo šitaip paprasta, kaipgi patys to nesugalvojome. Toks įvertinimas, pripažinimas, žinoma, malonu – bet jau esame sukūrę ir kitų su balso analize susijusių produktų. Tarp jų – Balso sveikumo indekso („Voice Welness Index“) mobilioji programėlė, kuri jungia ir akustinę paciento balso, ir specialiame klausimyne pateiktą informaciją. Ši nauja programėlė žymiai padidina diagnostikos tikslumą.
Tiek „VoiceScreen“, tiek „Voice Wellness Index“ aplikacijos – paprasti, prieinami, vartotojui patogūs įrankiai, kuriuos kaip gydytojas naudoju ir kasdieniame savo darbe. Įdomu tai, kad jau atvyksta pacientų, kuriuos konsultacijai atsiuntė gydytojai, ištyrimui panaudoję „VoiceScreen“ programėlę, kuri aptiko paciento balso pokyčių.
Kokių iššūkių teikia mokslinė veikla? Ar išties technologijos, dirbtinis intelektas (DI) galėtų pakeisti gydytoją laringologą?
Bene labiausiai pribloškusio iššūkio teko sulaukti iš garbaus britų kolegos, prieš keletą metų Jungtinėje Karalystėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pristatant tuo metu dar tik kuriamą automatinės akustinės balso analizės metodą. Garbus britų mokslininkas pasipiktino: jei kuriama automatinė balso analizė – vadinasi, daktarai bus nereikalingi, juos pašalins, negalime šito leisti, tokią programą reikia sustabdyti.
Toks gerbiamo mokslininko – tiesa, ne mediko, o balso specialisto, – išpuolis nemaloniai nustebino ir išsyk priminė darbininkus, kurie daugiau nei prieš du šimtmečius Didžiojoje Britanijoje priešinosi mašinų diegimui pramonėje. Negana to, iš to asmens sulaukėme ir kliūčių mūsų mokslinėms publikacijoms. Tad ir mokslo pasaulyje iššūkių neretai pateikia ne technologijos, o žmonės.
Nuo šios įsimintinos konferencijos praėjo jau nemažai laiko – ir nei informacinės technologijos, nei kiek vėliau sparčiai įsigalėjęs dirbtinis intelektas (DI) nepakeitė gydytojo. DI – patogus, darbą palengvinantis įrankis, ir tiek. Jis pagreitina, patobulina, pagilina išmanymą ir darbą, tačiau kokia ta technologija bebūtų, tai yra tik patariamasis instrumentas, o galutinį sprendimą priima gydytojas.
Jūsų ateities planai: galbūt jau kuriate kokią naują programą?
Laimėję du Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamus mokslinius projektus, šiuo metu kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto mokslininkais specialistais, vadovaujamais profesoriaus Ryčio Maskeliūno, esame susitelkę ties darbais, kuriais bandome spręsti vadinamojo pakaitinio balso po onkologinių gerklų vėžio operacijų problemas.
Pakaitiniu vadinamas balsas, kuriuo pacientai kalba po sudėtingų gerklų operacijų, kai pašalinama viena ar abi balso klostės. Tada balsas išgaunamas kitomis, pakaitinėmis, struktūromis, jo kokybė labai prasta, tad pacientas sunkiai susikalba, patiria daug sunkumų – socialinę ir kitokią izoliaciją ir pan.
Kartu su kolegomis mokslininkais iš KTU, panaudojant informacines technologijas, kuriami metodai ir algoritmai, padėsiantys tokį balsą analizuoti. Jau turime sėkmingų rezultatų, kurie publikuoti prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Kuriame ir algoritmus, kurie padėtų automatiškai pagerinti tokio pakaitinio balso kokybę – išvalytų balso signalą, kitaip jį praturtintų, kad jis būtų kiek įmanoma panašesnis į normalų balsą.
Tai didelis, technologiniu ir kitais atžvilgiais sudėtingas projektas, kurį laikau pirmo svarbumo moksline užduotimi. Tikiuosi, projektas bus sėkmingas: juolab kad pristatant tarptautinėse konferencijose, forumuose, mokslo bendruomenė pripažįsta, kad mes šioje srityje esame pirmaujanti, daugiausia įdirbio turinti komanda.
Su kokiomis mintimis priėmėte Kauno miesto mokslo premiją?
Labai malonu, kai atlikti darbai, skirti mokslo ir visuomenės labui, yra deramai įvertinami. Tai – visos mūsų mokslininkų komandos ilgamečių pastangų įvertinimas.
