Ar kada susimąstėte, kad tai, ką dedame į taip mėgstamus šaltibarščius ar kuo užklojame silkę pataluose, iš tiesų turi unikalių ištvermės ir jaunystės eliksyrą primenančių savybių? Taip, visai neseniai mokslininkas, mokslų daktaras Tomas Liubertas drauge su moksline komanda atskleidė, kad mūsų nacionalinė daržovė – burokėlis – patekęs į žmogaus organizmą išskiria medžiagas, kurios sportininkams padeda didinti ištvermę, o senėjimo procesus pajutusiems žmonėms juos pristabdyti, ar net išvengti dažniausių senatvės sveikatos sutrikimų.
T. Liuberto sukurta inovacija – maisto papildas, išgaunamas iš burokėlių, kuris veikia vadinamosios gyvybės molekulės – azoto oksido – pagrindu. Ši medžiaga išsiskiria burokėlyje esantiems nitratams patekus į žmogaus organizmą, kur jie aktyvina įvairius gyvybiškai svarbius procesus.
Tai, kad burokėliuose kaip ir daugelyje mūsų vartojamose daržovių yra nitratų, žinojome jau seniai ir buvome išmokyti rinktis tas, kurios turi kuo mažiau šių medžiagų. Tačiau Tomas, kurdamas savo produktą, paneigė mitą apie nitratus kaip itin kenksmingas medžiagas ir jų naudą vartojant jas atitinkamais kiekiais pagrindė žymiausiuose pasaulyje moksliniuose leidiniuose, tokiuose kaip: „Nutrients“, „Applied Sciences“, Processes“ ir kt.
Kodėl burokėlis?
T. Liubertas pasakoja, kad apie burokėlį pradėjo galvoti, kalnuose ieškodamas būdų pačiam padidinti savo ištvermę tam, kad galėtų pakilti į užsibrėžto kalno viršūnę. „Metaforiškai, galima būtų sakyti, kad mūsų kūnai yra robotai, su milijonais mikro ir nano vidaus degimo variklių, kurie nuolat išskiria vidaus degimo produktą – azoto oksidą. Kad varikliai veiktų, jam reikia kuro. Vienoje iš mokslinių publikacijų perskaičiau apie burokėlio savybes – taip, visai atsitiktinai, būtent ši lietuviška daržovė tapo mano interesų objektu. Pirmieji bandymai buvo labai primityvūs, tiesiog pats, asmeniškai pradėjau gerti burokėlių sultis ir bandžiau pajusti jų poveikį. Kažkokį poveikį tikrai pastebėjau, bet tai buvo toli nuo to rezultato kurį pasiekėme šiandien“, – Tomas pasakoja apie eksperimentų su burokėlio savybėmis pradžią.
„Žinojau, kad burokėlis – sveika, bet nežinojau, kad burokėlis…turi nitratų. Taip, nitratų, kurie yra apipinti daugybę mitų ir kurių jau esame išmokę bijoti. Tačiau mokslininkų darbuose aptikau įdomų faktą – būtent burokėlio nitratai žmogaus organizme virsta azoto oksidu – vadinamąja gyvybės molekule, kurios atradimas yra apdovanotas Nobelio premijos dėl savo neįtikėtinų savybių“, – atradimu dalijasi Tomas.
Moksliškai patvirtinta, kad azoto oksidas dalyvauja kone visose organizmo funkcijose: gerina kraujo cirkuliaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, stabdo uždegimo ir užveda virškinimo procesus, didina seksualinę ištvermę, geriau įsisavinamas deguonis (geriau atpalaiduojami, išplečiami plaučiai, atpalaiduotiems raumenims tampa lengviau priimti deguonį ir kt.).
Paklaustas, kaip žmogaus organizmą veikia ši nitratų ir azoto oksido sintezė, Tomas patvirtina, kad tai yra labai paprastas ir tuo pačiu be galo sudėtingas procesas, kuris ne tik didina ištvermę, bet ir galimai stabdo senėjimo procesą. „Su amžiumi azoto oksido sintezė žmogaus kūne nuslobsta. Jam nykstant nyksta ne tik, kaip dabar madinga sakyti, mūsų raumenys, bet ir signalai tarp mūsų kūne veikiančių sistemų, atsiranda patologijos, pamažu atsisako organai ir sąsajos tarp jų – paprastai sakant, mes senstame. Senstant žmogaus resursai pasibaigia, tad juos vėl reikia papildyti“, – sako jis.
„Kaip ir vartojant kiekvieną preparatą, taip ir skatinant azoto oksido išsiskyrimą, labai svarbu tiksliai apskaičiuoti, koks kiekis yra reikalingas ir naudingas. Būtent tai mes ir padarėme, sukurdami saugią, mokslų grįstą ir efektyvią formulę,“ – sako Tomas.
Eksperimentas pagrįstas moksliškai
T. Liubertas savo eksperimentus perkėlė į mokslinę laboratoriją. Lietuvos sporto universitete apgynęs daktaro laipsnį, visus ilgus tyrinėjimų metus Tomas paskyrė būtent šios daržovės savybių tyrinėjimui.
Čia jo darbo vadovu tapo prof. habil. dr Jonas Liudas Poderys, ypatingą dėmėsį ir laiką skyręs širdies ir kraujagyslių sistemų tyrimams, o jo moksliniu konsultantu tapo vienas gerbiamiausių Lietuvos biochemikų, profesorius Lietuvos mokslo premijos, Gedimino ordino Karininko kryžiaus laureatas Pranas Viškelis, kuris tyrinėja nitratus, jų kiekius daržovėse, kaupimosi dėsningumus.
„Tomo idėja buvo ypatinga tuo, kad jis siūlė auginti daržoves taip, kad nitratų būtų kuo daugiau ir tada gal nereikės sintetinių vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip nitroglicerinas, trinitrolongas ir t.t., nes tie sintetiniai vaistai irgi yra nitratų pagrindu“, – standartinį supratimą laužančios idėjos istoriją pasakoja P. Viškelis.
Profesorius drauge su T. Liubertu ir dar keliais bendraautoriais parašė mokslinę publikaciją, kuri prieštaravo bent jau Lietuvoje šiuo metu tvirtai vyraujančiai nuostatai, kad vaisiuose ir daržovėse turi būti kuo mažiau nitratų. Pasak P. Viškelio, šis mokslininko T. Liuberto atradimas – inovacija, kuri gali pasitarnauti daugeliui.
Tomo atrastos formulės veiksmingumo tyrimuose dalyvavo ir šalyje žinoma kardiologė Asta Girgaliūnienė, kuri sako, kad pastarąjį dešimtmetį maistinių nitratų vartojimo populiarumas auga, atliekamos mokslinės studijos, nagrinėjančios nitratų poveikį ir naudą žmogaus darbingumo rodikliams.
„Įrodyta, kad vartojant ekologiškai užaugintas daržoves, turtingas neorganiniais nitratais, galima padidinti cirkuliuojančio azoto oksido kiekį organizme. Neorganiniai nitratai dažniausiai randami žaliose lapinėse ir šakninėse daržovėse. Dauguma tyrimų patvirtino, kad daržovėse esantys neorganiniai nitratai žmogaus organizme skyla į azoto oksidą, saugodami nuo išemijos, gerindami endotelio funkciją, mažindami kraujo spaudimą, slopindami trombocitų agregaciją ir kt. Pasaulinis Vėžio Mokslinis fondas 2015 m. pateikė pagrįstus teiginius, kad žalios lapinės daržovės, turinčios savyje didelį nitratų kiekį, mažina viršutinės virškinamojo trakto dalies vėžio riziką“, – pasakoja A. Grigaliūnienė.
Svarbiausia – nei per daug, nei per mažai
Pasak kardiologės A. Grigaliūnienės, Tomo atradimas, palaikanti širdies ir kraujagyslių sveikatą, išsiskiria tuo, kad čia azoto oksidas yra tik viena sudėtingos sistemos dalis – šio produkto veiksmingumas nėra vien paprastos azoto oksido reakcijos – tai ir kruopščios ingredientų ir jų proporcijų dermės, sinergetinės reakcijos rezultatas.
„Sinergetinė reakcija reiškia, kad įvairios sudedamosios dalys veikia kartu, stiprindamos viena kitos poveikį. Tai sudėtingas procesas, kurio metu ingredientai sąveikauja skirtingais būdais, siekdami optimaliai palaikyti kraujagyslių funkciją, reguliuoti kraujospūdį ir apsaugoti nuo širdies ligų. Labai svarbu suprasti, kad didesnis kiekis nėra visada geriau. Per didelis tam tikrų komponentų kiekis gali išbalansuoti sinergetinį poveikį ir netgi pakenkti sveikatai. Todėl būtina laikytis tikslių proporcijų ir derinių, kurie yra paremti moksliniais tyrimais ir bandymais“, – teigia A. Grigaliūnienė.
„Kaip ir bet kokioje mityboje, nitratai reikalauja subalansuoto požiūrio. Tinkamas nitratų kiekis yra naudingas sveikatai – jis padeda reguliuoti kraujospūdį, gerina kraujotaką ir turi kitų naudingų savybių. Tačiau per didelis nitratų kiekis gali būti kenksmingas, kaip ir per mažas kiekis gali nesuteikti jokios naudos“, – T. Liubertui antrina A. Grigaliūnienė.
Natūralumas, kuris nesukelia priklausomybės
„Žinote, pagaminti produktus ar maisto papildus, kurie būtų natūralios kilmės, be jokių konservantų ir sintetinių priedų, kurie pasižymėtų ne tik nitratų ir betaninų sinerginiu poveikiu, bet ir turėtų farmaciniu požiūriu reikalingą poveikiui užtikrinti biologiškai aktyvių medžiagų dozę – tai tikra inovacija. Jeigu valgytume tiktai kaip valgėme ir valgome burokėlius, tai tam, kad pasiektume teigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslių sistemai, turėtume vienu metu suvalgyti apie 3–5 kg burokėlių, kas yra neįmanoma“, – apie Tomo inovaciją apibendrina prof. dr. P. Viškelis.
Tomo kuriamo produkto natūralumą kaip vieną svarbiausių savybių pažymi ir kardiologė A. Grigaliūnienė. „Natūralumas yra svarbus aspektas, nes natūralūs papildai dažniausiai yra geriau toleruojami organizmo ir nesukelia priklausomybės, kaip gali nutikti su kai kuriais sintetiniais vaistais. Sintetiniai preparatai gali greitai spręsti konkrečias sveikatos problemas, tačiau dažnai jie taip pat sukelia naujas problemas, kurios reikalauja papildomo gydymo,“ – sako gydytoja ir priduria, kad teisingai ir visavertiškai maitintis yra labai svarbu, tačiau šiuolaikiniame gyvenime dažnai sudėtinga tik iš maisto gauti visas reikalingas maistines medžiagas.
Ištvermė – pagrindinis kelio į pergalę komponentas
Šiandien T. Liubertas jau yra sukūręs produktą, pavadintą „Noxshot“, kuris gali tapti tikra sensacija rinkoje.
„Azoto oksido mums reikia visą gyvenimą, bet ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms – maždaug nuo 55 metų žmogaus organizmas jo jau negamina, taip pat mažiau gamina aminorūgšies arginino, todėl senjorams azoto oksido šaltiniu gali tapti dietiniai nitratai. Taip pat jis ypač naudingas ir jauniems, sportuojantiems jaunuoliams, nes tai papildomas azoto oksido sintezės šaltinis, leidžiantis padidinti ištvermę“, – sako T. Liubertas.
Neįtikėtiną burokėlių poveikį jau išbandė Ukrainos ledo rutulio rinktinė, kuri šių metų gegužę pasaulio čempionato finale laimėjo auksą. Ukrainos rinktinės medikas Volodymyras Sekretny dalinosi, jog „jų komanda nusprendė išbandyti „burokėlių inovaciją“ norėdama pasiekti geresnę ištvermę paskutiniais rungtynių kėliniais, kai labiausiai jaučiamas nuovargis. Po sistemingo kurso komandos vyrai paskutiniaisiais rungtynių kėliniais nerodė anksčiau pasitaikydavusių nuovargio požymių.
Tomo inovacijos tinkamumą sportininkams tyrusi Grigaliūnienė sako, kad „plečiantis sportinių ir sveikatinimo sintetinių papildų rinkai ir griežtėjant dopinginių preparatų naudojimo taisyklėms, mokslininkai vis labiau gilinasi į botaninės ir organinės kilmės medžiagas. T. Liuberto atradimas yra išskirtinis dėl savo natūralumo ir sinergetinio ingredientų derinio“.
T. Liubertas įsitikinęs, kad šiuo metu jo rinkai kuriamas produktas gali tapti sensacija profesionaliame sporte ir milžiniška pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinant jų senėjimo procesą.
