Sausio 12 dieną Valensijoje (Ispanija) vyko 10 km bėgimo plentu varžybos „10K Valencia Ibercaja by Kiprun“. Šios varžybos, būtent 10 km rungties, yra laikomos greičiausiomis pasaulyje, o tą įrodė pasiekti nacionaliniai bei tarptautiniai rekordai. Giedrius Valinčius distanciją įveikė per 28 min. 45 sek. ir užėmė 63-ią vietą tarp daugiau nei 13000 dalyvių, o kartu ir 43 sekundėmis pagerino Lietuvos rekordą. Šis nuo 2005 metų priklausė Mindaugui Pukštui (29 min. 28 sek.).
Varžybose triumfavo švedas Andreasas Almgrenas, kuris pirmasis iš europiečių 10 km plentu nubėgo greičiau nei per 27 minutes. Nuotolį per 26 min. 53 sek. įveikęs bėgikas užfiksavo naują Europos rekordą, kurio savininkas iki šiol buvo prancūzas Etienne‘as Daguinosas (27 min. 4 sek.). Tiesa, jo 2024 m. lapkričio viduryje pasiektas rezultatas dar neratifikuotas, todėl oficialus rekordas iki šiol priklauso prancūzui Jimmy‘ui Gressieriui (27 min. 7 sek.).
Į nacionalinį rekordą G. Valinčius rimtai pasikėsino jau praėjusių metų rugsėjį, kai Prahoje (Čekija) 10 km plentu nubėgo per 29 min. 38 sek. Daugkartinis šalies čempionas pernai baigė studijas JAV, Kalifornijos baptistų universitete (CBU), ir grįžo treniruotis į Lietuvą.
Netrukus 25-ąjį gimtadienį švęsiantis lengvaatletis tėvynėje prisijungė prie „Love Streams Running“ klubo, o šviežiai iškepto rekordininko treneris yra Jonas Žakaitis. „Jie man padėjo priprasti prie naujo miesto ir aplinkos. Sąlygos Vilniuje maloniai nustebino, nes maniežas, stadionas ir Vingio parkas yra labai arti, be to, ten pavyksta atlikti beveik visas reikiamas treniruotes“, – komplimentų komandai ir miestui negailėjo G. Valinčius.
Kviečiame skaityti interviu su G. Valinčiumi, kuriame jis papasakojo apie rekordines varžybas, studijas už Atlanto, sudėtingą kelio traumos periodą ir tikslus.
– Koks jausmas pagerinti pirmą Lietuvos rekordą savo karjeroje?, – lengvoji.lt paklausė G. Valinčiaus.
– Jausmas pagerinus pirmąjį Lietuvos rekordą tikrai geras ir pozityvus. Jau ilgą laiką svajojau įsirašyti į rekordininkų gretas, nes suprantu, kad tai neišvengiamas žingsnis siekiant aukšto lygio rezultatų. Visgi, tai daug nekeičia ir mano akimis rekordas yra tik tarpinė stotelė. Nesinori apsiriboti ties tam tikru laiku. Noras yra toliau gerinti savo asmeninius rezultatus.
– 10 km varžybose Prahoje rugsėjį iki rekordo pritrūko 10 sekundžių. Ar prieš startą Valensijoje tikėjaisi, jog rekordas kris?
– Tiesą sakant, jau ir Prahoje tikėjausi, kad rekordą pavyks pagerinti, nes treniruotėse sekėsi gana gerai, pavyko palaikyti reikalingą rekordui tempą be labai didelių sunkumų. Galimai buvau pavargęs po treniruočių JAV. Be to, pats procesas grįžus į Lietuvą ir persikėlus į Vilnių reikalavo energijos organizmui, gana ilgą laiką sirgau plaučių uždegimu ir nesijaučiau taip, kaip jaučiuosi įprastai.
Važiuojant į varžybas Valensijoje norėjosi bėgti apie 29 minutes, nes tai atrodė realus rezultatas pagal treniruotes. Bet turėjau ir abejonių, nes su nauja treniruočių metodika ir nauju treneriu dar neturime daug patirties. Vis dėlto, po šių varžybų jaučiuosi padrąsintas, kad viskas veikia, kaip ir turėtų. Atrodo, jog treniruodamasis lengviau galiu fiksuoti asmeninius rezultatus.
– Pernai po studijų JAV grįžai treniruotis į Lietuvą. Ar esi patenkintas sąlygomis ir procesu?
– Vasarą grįžau į Lietuvą iš Kalifornijos, kur praleidau paskutinius penkis metus. Buvo labai daug pasikeitimų ir užtruko laiko prisitaikyti. Studijuojant ir sportuojant JAV buvo viskuo pasirūpinta, niekada neturėjau galvoti apie nuomą, maisto gaminimą, batus, aprangą ir kitus dalykus. Reikėjo tik nueiti į paskaitas ir sunkiai dirbti treniruotėse, net jei ir ne visada sutikau su treniruočių pobūdžiu ir metodika. Dar verta pridurti, jog klimatas visada buvo labai palankus treniruotėms ir turėjau treniruočių partnerių.
Grįžus teko pradėti suaugusiojo žmogaus gyvenimą ir daugumą treniruočių atlikti vienam. Laimei, mano naujas treneris Jonas Žakaitis ir žmonės naujojoje komandoje „Love Streams Running“ labai padėjo įsilieti į bėgimo ritmą Lietuvoje. Jie man padėjo priprasti prie naujo miesto ir aplinkos. Sąlygos Vilniuje maloniai nustebino, nes maniežas, stadionas ir Vingio parkas yra labai arti, be to, ten pavyksta atlikti beveik visas reikiamas treniruotes. Dar likau nustebintas žmonių profesionalumu Lietuvoje. Man patinka, jog čia viskas apgalvota ir treniruotėse darau tai, ko man reikia. JAV darydavau tai, ko reikia komandai ar universitetui, todėl asmeniniai interesai ir kūno ženklai buvo ignoruojami ar pastumiami į šoną.
– Ką tau davė metai už Atlanto?
– Nors ir paskutiniai metai už Atlanto buvo labai sunkūs dėl traumos ir vidaus problemų komandoje, visą bendrą patirtį vertinu pozityviai. Studijos JAV leido man daug treniruotis ir studijuoti tai, kas mane domina. Be to, susipažinau su daug bėgikų iš visų pasaulio kampų – tiek su europiečiais, tiek Pietų Amerikos šalių sportininkais. Tai padeda susivokti, jog žmonės pasaulyje bėga labai greitai ir jie nieko nesiskiria nuo mūsų. Nevertėtų apsiriboti Lietuvos ar kaimyninių šalių rezultatais.
– 2024 metais buvai patyręs kelio traumą. Kaip prisimeni tą laikotarpį ir ko per jį pavyko išmokti?
– Kelio trauma padėjo suvokti, kiek bėgimas yra man svarbus, ir ar tikrai noriu kabintis į dar aukštesnius rezultatus po studijų. Vienu metu norėjosi tiesiog pasiduoti ir likti JAV bei pasisemti darbo patirties dirbant sporto fiziologu, nes magistro studijos labai sudomino ir patiko. Tuo metu niekas negalėjo pasakyti, kas blogai su mano koja, ir ar kažkada visiškai atsistatysiu, o gal reikės operacijos. Ilgą laiką sportavau ignoruodamas skausmą ir diskomfortą, nes niekas manęs nestabdė ir tai privedė prie to, jog net negalėjau funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Negalėjau stovėti ilgiau nei 15 minučių, nes pradėdavo skaudėti kelį. Dabar esu atsargesnis ir dėkingas, jog galiu daryti tai, kas man patinka.
– Kokio profilio bėgiku save laikai? Kokios rungtys šiai dienai yra tau artimiausios?
– Save šiuo metu laikau 3000–10000 m bėgiku. Visada buvau gana universalus bėgikas ir Lietuvos visų laikų geriausiuose rezultatų dešimtukuose esu 1500 m, 3000 m, 5000 m bei 10000 m rungtyse. Manau, dar tikrai galėčiau pagerinti asmeninius rezultatus trumpesnėse rungtyse, pavyzdžiui, 1500 m, bet norint varžytis aukštesniame lygyje, privaloma turėti didelį greitį ir universalumą.
– Kokius tikslus 2025 metams keliate su treneriu?
– Manau, kad tikslas yra visiškai adaptuotis prie naujos treniruočių metodikos, toliau pažinti savo fiziologiją ir atrasti treniruotes, kurios man labiausiai tinka. Tai turėtų privesti prie formos gerinimo ir geresnių rezultatų visose rungtyse. Man visada patiko 3000 m, bet tai nėra olimpinė rungtis, todėl pagrindinis tikslas dabar yra treniruotis be traumų ar kitų nesklandumų ir priartinti savo 5000 m bei 10000 m laikus arčiau elito. Žinau, kad tai užtruks ilgą laiką, nes teks nubėgti tūkstančius kilometrų ir galimai grįžti į aukštikalnių treniruočių stovyklas. Bet jaučiuosi nusiteikęs tai bandyti, nors ir žinau, jog sporte jokių garantijų nėra.
lengvoji.lt
Alfredo Pliadžio nuotr.
