Į sukčių pinkles patenkant net aukščiausio lygmens politikams, naujausi policijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo apgavikų kasmet nukenčia vis daugiau žmonių. Jų taikinyje atsidūrė ir panaudotų daiktų pardavimo programėles naudojantys žmonės. Savo ruožtu ekspertai siūlo priemones kaip apsisaugoti ir pabrėžia, kad sukčiai darosi vis kūrybingesni, o tarp apgaulės aukų atsiranda daugiau jaunų žmonių.
Per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. registruotų kreipimųsi į policiją 2018 m. iki 4,8 tūkst. 2024 m.
Anot Lietuvos policijos atstovų, sukčiavimas internete išlieka viena dažniausių apgaulės formų, nuo kurių nukenčia gyventojai.
Jų teigimu, dažniausiai žmonės susigundo gautais neva pelningais pasiūlymais nežinomose interneto parduotuvėse ir lieka apgauti: sumoka ir negauna prekės, arba gauna nekokybišką prekę.
Tą patvirtina ir draudimo bendrovės BTA draudimo produkto vadovas Ramūnas Jusas, kuris teigia, kad fiksuojama vis daugiau atvejų, kada gyventojai sulaukia paslaugų teikėjais apsimetančių sukčių žinučių.
Įmanoma apsisaugoti nuo nuostolių
Pasak Lietuvos policijos atstovų, sukčiavimas internete tapo itin dažnu reiškiniu. Neretai gyventojai sulaukia kurjeriais apsimetančių sukčių žinučių su nuorodomis, kuriose prašoma suvesti savo asmeninius duomenis. Panašų veikimo modelį taiko ir neva savo turimus daiktus internetinėse platformose parduodantys apgavikai.
R. Jusas teigia, kad siekdama užtikrinti, kad apgauti gyventojai patirtų kaip įmanoma mažesnius nuostolius, bendrovė sukūrė priedą – „Apsaugą nuo sukčių“, kurį kaip dovaną gauna visi apsidraudę būste esantį kilnojamą turtą.
„Pastebime, kad vis daugiau gyventojų patenka į sukčių pinkles. Neaiškios nuorodos, skambučiai, žinutės ar pavogtos ir panaudotos banko kortelės gali sukelti labai didelių nepatogumų. Draudimu siekiame apsaugoti klientus nuo neplanuotų išlaidų“, – sako jis.
Anot BTA atstovo, dažniausi gyventojų praradimai siekia kelis šimtus eurų, tad bendrovė yra nustačiusi maksimalią 1 tūkst. eurų išmoką nukentėjusiam žmogui. R. Jusas pabrėžia, kad svarbiausia – kaip įmanoma greičiau perduoti informaciją policijai.
„Policijai pradėjus tyrimą ir turint faktinę informaciją apie prarastus pinigus, mes galime pradėti veikti iš savo pusės ir kompensuoti gyventojo nuostolius“, – sako jis.
Taikinyje – ir jaunimas
R. Jusas priduria, kad vyravęs įsitikinimas, jog dažniau apgaunami yra vyresnio amžiaus, nėra iki galo tikslus.
„Realybėje problema gali būti dar aktualesnė tiems, kurie aktyviai naudojasi technologijomis ir jaučiasi savimi pasitikintys skaitmeninėje erdvėje. Esame turėję atvejų, kada jauni žmonės gauna žinutes, kuriose figūruoja žinomų prekių ženklų vardai, ir dėl pasitikėjimo ar įpročio neįvertina galimos apgaulės bei taip būna apgauti“, – dalinasi R. Jusas.
Jis pabrėžia, kad jaunesni žmonės yra linkę pirkti prekes internetu, dažniau laukia siuntų, tad jie sukčių akiratyje atsiduria itin dažnai.
Policijos atstovai pabrėžia, kad gyventojai neretai nukenčia ir nuo nekokybiškų prekių. Viešojoje erdvėje stebimas išaugęs apgavikų aktyvumas panaudotų daiktų pardavimo programėlėse. Čia jie skelbia parduodantys originalius daiktus, rodo turintys pirkimo čekius, tačiau patikrinus išsiaiškinama, kad tai buvo klastotė.
Svarbu išlikti budriems
Policijos atstovai kviečia gyventojus internete būti budriems bei kritiškai vertinti pasiūlymus, kurie skelbia apie neįtikimas kainas ar stebuklingus gaminius.
Pranešimo policijai svarbą akcentuoja ir R. Jusas, kuris teigia, kad teisėsauga į potencialius sukčiavimo atvejus žiūri labai rimtai.
„Esu pats susidūręs su skambučiais, kurie yra įtartini, rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys banko atstovais ir prašo kažką patvirtinti. Aš tiesiog padedu ragelį ir pranešu policijai kas nutiko. Man taip buvo kelis kartus, tai policijos reakcija yra labai adekvati – sulaukiau papildomų pareigūnų skambučių, pradedamas tyrimas. Matau, kad jie tam skiria dėmesį“, – pabrėžia R. Jusas.
Jei įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją. Svarbu nepamiršti – budrumas ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga nuo finansinių ir asmens duomenų vagysčių.
