Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Pirmadienį, rugsėjo 1-ąją, prasideda naujieji mokslo metai – švenčiama Mokslo ir žinių diena.
Nuo rudens švietimo įstaigose numatomi pokyčiai – augs darbuotojų atlyginimai, mokyklos turės nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada tęsti pradėtus darbus ir spręsti klausimus dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės, matematikos egzamino privalomumo.
Mokyklos turės nustatyti tvarkas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo
Šiais mokslo metais ugdymo įstaigos turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas. Anot laikinosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, ugdymo įstaigos taisykles galės nusistatyti pačios arba vadovautis ministerijų rekomenduojamu variantu.
Rekomendacijose siūloma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas.
Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka. Taip pat turėtų būti nurodomos ir pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.
Rekomendacijose taip pat nustatomos išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams.
5–10 klasių mokinių mokslo metai – savaite trumpesni
Rugsėjo 1-ąją prasidėsiantys mokslo metai atneš pokyčių 5–10 klasių mokiniams. Kadangi birželį ugdymo įstaigose vyksta egzaminų sesija, o jaunesnių klasių mokinių mokymas vyksta chaotiškai, nuspręsta savaite sutrumpinti mokslo metus. 5–10 klasėse besimokantieji mokslo metus baigs birželio 15 d., o ne 20-ąją – kaip kad buvo šįmet.
Taip pat, kaip skelbė ŠMSM, parengtas siūlymas dėl egzaminų organizavimo mokinių atostogų metu. Numatoma, kad 1–10 klasių mokiniams pavasario atostogos gali vykti iki Velykų ir per šias dienas III ir IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų laikyti suplanuotas lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalis. Savo ruožtu III–IV gimnazijos klasių mokiniai atostogautų po Velykų ir jiems būtų užtikrinama galimybė kokybiškai pailsėti.
Ketinama peržiūrėti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelę
ŠMSM naujuosius mokslo metus pradeda po įtemptos egzaminų sesijos, kai viešojoje erdvėje netilo diskusijos dėl ministerijos sprendimų prie daugelio VBE rezultatų pridėti po 10 taškų. R. Popovienė tvirtino, kad tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Siekiant išvengti šiais metais egzaminų sesijoje vykusių nesklandumų pasikartojimo, iki gruodžio pradžios žadama peržiūrėti VBE išlaikymo kartelę.
Kalbėdama apie ilgalaikius ministerijos tikslus, R. Popovienė akcentuoja, kad rugsėjį veiklą pradės suburta darbo grupė, kuri spręs, kaip tobulinti egzaminų sistemą.
Kartu su bendruomene bus sprendžiama dėl matematikos egzamino
Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė šiais mokslo metais su ugdymo įstaigų bendruomenėmis tikisi sutarti dėl matematikos egzamino privalomumo.
„Šiais mokslo metais sutarsime dėl švietimo bendruomenei itin jautraus klausimo – matematikos brandos egzamino privalomumo. Pabrėžiu, kad vienasmenių ir neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu. Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime cituojama laikinoji ministrė.
ŠMSM per ateinančius mokslo metus žada keisti ir mokinių registracijos į egzaminus tvarką. Skelbiama, kad bus sudarytos sąlygos patiems III– IV gimnazijos klasių mokiniams pasitikrinti, į kokius egzaminus ir kurioje sesijoje juos užregistravo mokykla.
Augs švietimo darbuotojų atlyginimai
Nuo šių mokslo metų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, dėstytojų, mokslo darbuotojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės vidutiniškai 8 proc.
ŠMSM duomenimis, prognozuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. mokytojų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarys 3,1 tūkst. eurų, po mokesčių – 1,8 tūkst. eurų.
Tuo metu dėstytojų ir mokslininkų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3,6 tūkst. eurų, po mokesčių – 2,1 tūkst. eurų.
Lietuvoje trūksta mokytojų
Vis tik, pasitinkant naujuosius mokslo metus, ŠMSM nurodo, kad Lietuvoje trūksta daugiau nei 450 mokytojų. Didžiausia paklausa jaučiama matematikos bei lietuvių kalbos pedagogams.
„Šiuo metu, pagal mums pateiktus duomenis, trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų. 52 – matematikos, 46 – lietuvių kalbos, po 20 fizikos ir chemijos, anglų kalbos – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių (mokytojų – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė laikinoji ministrė R. Popovienė.
Jos teigimu, didžiausias mokytojų trūkumas jaučiamas Vilniaus mieste ir rajone, Kėdainių, Varėnos rajonuose bei Šiauliuose.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
