Lietuvai nusprendus pertvarkyti karo prievolės sistemą, nuo 2026 m. į šauktinių sąrašus bus įtraukti visi mokyklą baigę ir 18 m. sulaukę jaunuoliai. Taip bus sudarytos sąlygos ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo. Tuo tarpu Suomijoje visuotinė karinė tarnyba yra privaloma jau daugiau nei šimtmetį, o apklausos rodo, kad keturi iš penkių piliečių reikalui esant pasiryžę savo šalį ginti ginklu.
Trumpa suomių karinės prievolės istorija
Dabartinė karinio atsargos rezervo sistema Suomijoje susiformavo ne iš karto. Pagrindas privalomajai karo tarnybai šalyje buvo paklotas dar 1878 m., kai tuomet dar Rusijos imperijos sudėtyje buvusi autonominė Didžioji Suomijos kunigaikštystė ratifikavo Karo prievolės įstatymą. Tais metais kiekvienas 18-40 metų amžiaus suomis tapo karo prievolininku ir šalies kariuomenė pasipildė 41 tūkst. vyrų.
1919 m. vasario mėnesį buvo priimtas laikinasis jau nepriklausomos Suomijos karo prievolės įstatymas, o dar po trejų metų – ir nuolatinis įstatymas, tapęs esminiu šalies gynybos sistemos elementu.
Atsižvelgiant į realią situaciją bei gynybinius poreikius, įstatymas pastarąjį šimtmetį buvo keletą kartų pakoreguotas, tačiau pagrindinė idėja – kad kiekvienas Suomijos pilietis privalo dalyvauti tėvynės gynyboje arba prie jos prisidėti kitais jam priimtinais būdais – nesikeičia ir yra įtvirtintas šalies Konstitucijoje.
Visuomenės pritarimas visada buvo didelis
Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje pora karinių konfliktų su Rusija ir Sovietų Sąjunga išgyvenusioje ir šiuo metu bendrą 1340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinčioje Suomijoje privalomoji karinė tarnyba tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalis išlaikė nepriklausomybę. Karinį parengimą gavusi populiacijos dalis efektyviai prisidėjo prie profesionalių karių ir bendromis pastangomis sustabdė okupantų armijos veržimasi.
Suomijos gynybos atašė Lietuvai, Latvijai ir Estijai jūrų kapitonas Heikki Lamminenas atkreipia dėmesį, kad nuo pat tų laikų visuomenės požiūris į privalomąją karinę tarnybą yra teigiamas.
„Suomiai supranta visuotinio karinio parengimo privalumus ir apklausose jam nuolat išreiškia didžiulį palaikymą. Pavyzdžiui, šiemet Nacionalinės gynybos informacijos planavimo valdybos tyrimas parodė, kad 78 proc. apklaustųjų mano, jog suomiai nuo išorės agresijos turi gintis ginklu bet kokioje situacijoje, net jei jos baigtis atrodo neaiški. Užpernai šiam teiginiui pritarė net 83 proc. respondentų – didžiausias skaičius per visą šio tyrimo istoriją“, – pasakoja jūrų kapitonas H. Lamminenas.
Prie teigiamo visuomenės požiūrio prisideda ir garsių žmonių istorijos – pavyzdžiui, pernai viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo garsaus NBA krepšininko Lauri Markkaneno istorija, kuris, nepaisant savo padėties ir žinomumo, vasaros pradžioje atvyko į karinį dalinį atlikti pilietinės pareigos.
Daugėja karo tarnybą atliekančių moterų
Absoliuti dauguma pilnamečių Suomijos vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus yra aktyvioje tarnyboje, rezerve, arba pagalbiniame rezerve. Aktyvią karinę tarnybą paprastai atlieka 19–20 metų amžiaus jaunuoliai, ypatingais atvejais tai galima padaryti nuo 18-os iki 29-erių. Tarp tokių ypatingų atvejų, pasak Suomijos gynybos atašė, gali būti sunki finansinė padėtis, svarbus studijų etapas, profesinių mokslų užbaigimas ar kita asmeninė priežastis.
Kiekvienais metais privalomosios karinės tarnybos šaukime dalyvauja visi šalies vyrai, kuriems tais metais sukako 18. Patikrinus jų sveikatą, tinkami kandidatai gali atlikti ginkluotą arba neginkluotą karinę tarnybą, arba nekarinę (civilinę) tarnybą. Žmogui suteikiama ir teisė sąmoningai atsisakyti dalyvauti šiame procese – už tokį pasirinkimą baudžiama nepilno pusmečio (iki 173 dienų) laisvės atėmimo bausme. Pastaruosius kelerius metus šį variantą vidutiniškai kasmet renkasi 35-55 asmenys.
Iš viso kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko maždaug 22 tūkst. naujokų, iš kurių apie tūkstantis yra moterys. Joms teisė savanoriškai atlikti karinę tarnybą Suomijoje buvo suteikta 1995-aisiais, o iki šiol ja pasinaudojo daugiau nei 13 tūkst. šalies merginų.
Suomijos karo atašė atkreipia dėmesį, jog po karo Ukrainoje pradžios ir Suomijos prisijungimo prie NATO, savanoriškai tarnybą atliekančių merginų skaičius ėmė pastebimai augti: pavyzdžiui, 2023 m. jų buvo 1258, o šiemet – jau 1555.
Priklausomai nuo karinių apmokymų sudėtingumo, privalomoji karo tarnyba Suomijoje gali trukti 165 dienas (maždaug pusmetį), 255 dienas (apie 8 mėnesius) arba 347 dienas (beveik pilnus metus). Jos metu jaunuoliai gauna aukštos kokybės karinį apmokymą, po kurio gali rinktis – ar tęsti karjerą kariuomenėje, ar būti įtraukti į Suomijos gynybos pajėgų rezervą. Šiuo metu šalies pagalbiniame rezerve yra apie 870 tūkst. suomių.
Ne tik karinė, bet ir socialinė nauda
Suomijos gynybos atašė jūrų kpt. H. Lamminenas neabejoja, kad dėl pajėgių kariuomenės dalinių ir didelio rezervo, sukurto visuotinės karo prievolės modelio pagrindu, šalis disponuoja patikimu ir veiksmingu įrankiu, prevenciškai stabdančiu bet kokį galimą jėgos panaudojimą prieš Suomiją.
„Visuotinė karinė tarnyba ne tik palaiko šalies gynybos pajėgų parengtį, bet ir didina pilnai parengtų rezervistų skaičių. Iškilus būtinybei, bendro karinį parengimą turinčių žmonių kiekio pakaktų, kad galėtume efektyviai apginti visą šalį“, – įsitikinęs H. Lamminenas.
Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną privalumą, kurį suteikia privalomoji karo tarnyba – stiprėjančius socialinius ryšius.
„Mūsų patirtis rodo, kad sėkmingai atlikta karinė tarnyba, karinis parengimas ne tik sukuria unikalų ryšį tarp karių ir civilių, bet ir leidžia stiprinti socialinius ryšius tarp pačių tarnaujančiųjų. Ne paslaptis, kad ambicijų nestokojantys, individualumu pasižymintys ir pasaulį savaip matantys bei suprantantys jauni žmonės ne visuomet gerai sutaria tarpusavyje. Karinė tarnyba šiuos skirtumus ištrina, nedviprasmiškai išryškindama svarbiausius gyvenimo aspektus bei tikrąsias vertybes. Turėdami visuotinę privalomąją karinę tarnybą, mes užtikriname, kad bendra patirtimi dalinsis ne 10 ar 15 proc., o dauguma šalies gyventojų“, – pabrėžia Suomijos gynybos atašė.
Naujas etapas Lietuvos kariuomenėje
Siekiant stiprinti valstybės ginkluotąsias pajėgas, didinti ginkluotai gynybai parengtų šalies piliečių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo formavimą, nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalios privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimai.
Pagal naująją tvarką, tarnauti bus šaukiami mokyklą baigę ir 18 metų sulaukę jaunuoliai, o savanoriškai tarnybą bus galima atlikti nuo 18-os iki 39 metų. Daugumos karo prievolininkų tarnyba ir toliau truks 9 mėnesius, o tarnyba aktyviajame rezerve vietoje dabartinių 10 metų bus prailginta iki 15-os.
Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks apie 5 tūkst. jaunuolių, o aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030-ųjų pasieks 47 tūkst. žmonių.
Nuotraukos: KAM/ Alfredas Pliadis ir Suomijos kariuomenė
