Teisingumo ministerijos atstovai įteikė Tarptautiniam baudžiamajam teismui Lietuvos Respublikos prašymą pagal Romos Statuto 14 straipsnį pradėti tyrimą dėl situacijos Baltarusijoje, konkrečiai, dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.
Po 2020 metais Baltarusijoje įvykusių suklastotų ir neteisėtų rinkimų į šalies prezidentus, Baltarusijos pilietinė visuomenė sukilo prieš autoritarinį režimą išlaikantį A. Lukašenką, vyko masiniai protestai ir opozicinių jėgų judėjimai už demokratinę Baltarusijos ateitį. Šios iniciatyvos Lukašenkos režimo buvo žiauriai numalšintos, prasidėjo masinis ir sistemingas visų nepritariančių valdžios režimui persekiojimas, kankinimai, areštai ir neteisėti nuteisimai bei įkalinimai. Baltarusijos žmonės dėl režimo priespaudos buvo priversti palikti šalį ir slapstytis kaimyninėse valstybėse. Per pastaruosius kelerius metus šimtai tūkstančių baltarusių siekė humanitarinės apsaugos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Daugeliui iš jų Lietuva tapo saugia vieta ir šiandien virš 60 tūkst. baltarusių nuolat gyvena Lietuvoje, nemaža dalis jų patyrė ir vis dar patiria režimo priespaudą ar tapo nusikaltimų aukomis.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Lietuva priėmė nuo režimo nukentėjusius, tačiau ji negali susitaikyti su kaimyninėje šalyje režimo daromais tarptautiniais nusikaltimais, kurių mastas ir paplitimas jau senai peržengė Baltarusijos sieną. Žmonių priverstinė deportacija tiesiogiai liečia ir Lietuvos saugumo interesus, taip pat įpareigoja Lietuvą, kaip Romos Statuto valstybę narę, reaguoti ir prašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo įsitraukimo tiriant nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus Baltarusijos režimo.
Teisingumo ministerija įsiklausė ir į Baltarusijos demokratinės opozicijos raginimus tarptautinei bendruomenei nelikti abejingai ir Lietuvai imtis lyderystės siekiant Lukašenkos režimo atsakomybės už masinius bei sistemingus žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Baltarusijoje.
Teisingumo ministerija įvertino Baltarusijos demokratinės opozicijos perduotą medžiagą apie Baltarusijos režimo padarytus ir daromus nusikaltimus žmoniškumui, taip pat ministerija rinko įrodymus iš kitų šaltinių – nevyriausybinių organizacijų bei kitų iniciatyvinių platformų, kurios fiksuoja nusikaltimus, renka ir saugo įrodymus, dirba su nusikaltimų aukomis. Situacijos teisiniam vertinimui atlikti buvo pasitelkti nepriklausomi tarptautinės teisės ekspertai. Po daugiau nei metų paruošiamųjų darbų Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui pateiktas išsamus ir konkrečia informacija apie daromus tarptautinius nusikaltimus pagrįstas prašymas tirti situaciją Baltarusijoje.
Nors Baltarusija nėra Romos Statuto, įsteigiančio Tarptautinį baudžiamąjį teismą, valstybė narė, šio teismo jurisdikcijai taip pat priklauso tirti situacijas, kai nusikaltimai žmoniškumui peržengia valstybių, kurios yra Romos Statuto dalyvės, tokių kaip Lietuva, sienas.
Primename, kad Lietuva 2022 metais jau naudojosi teise kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kai pirmoji pareikalavo rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumų Ukrainoje tyrimo, vėliau prie kreipimosi prisijungė dar 42 pasaulio valstybės. Šiai dienai išduoti 6 arešto orderiai Putinui ir kitiems aukščiausiems režimo pareigūnams.
„Hagos teismo suole turi atsidurti ne tik Putinas, bet ir visi kiti jo bendrininkai, prisidedantys prie tarptautinių nusikaltimų vykdymo ne tik Ukrainoje. Lukašenkos vykdomi tarptautiniai nusikaltimai Baltarusijoje taip pat nusipelno tarptautinio arešto orderio“, – teigia E. Dobrowolska.
Kreipimasis dėl situacijos Baltarusijoje yra antrasis atvejis per pastaruosius dvejus metus, kai Lietuva aktyvuoja Romos Statuto 14 straipsnį, pagal kurį valstybės narės prašymu Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras turi pradėti situacijos tyrimą. Teisingumo ministerijos iniciatyva ir jos koordinuotais veiksmais aktyvuojami įvairūs teisiniai mechanizmai tarptautiniam teisingumui užtikrinti.
Pasak teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, prasidėjus rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, Teisingumo ministerijoje daug dėmesio skyrėme atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus klausimams, siekėme pagrindinio pagarbos tarptautinei teisei, taikai ir teisės viršenybei garanto – užkirsti kelią nebaudžiamumui.
Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovo Ričard Dzikovič teigimu, tai yra nuoseklaus darbo rezultatas siekiant Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų teisės viršenybės ir demokratijos principams bei pagarbos žmogaus teisėms. Aktyviai ginsime Lietuvos interesus ir naudosimės visais tarptautinės teisės suteikiamais teisiniais įrankiais.
Platesni Teisingumo ministerijos atstovų komentarai bus teikiami 2024 m. spalio 1 d. nuo 10 val. spaudos konferencijoje Hagoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Nyderlandų Karalystėje. Spaudos konferencijoje dalyvaus Baltarusijos opozicijos lyderiai Sviatlana Cichanouskaja ir Pavel Latushko, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą
Tarptautinis baudžiamasis teismas – tai nuolat veikiantis teismas, kurio tikslas užkirsti kelią nebaudžiamumui už baisiausius nusikaltimus ir skirtas atsakingų asmenų individualios baudžiamosios atsakomybės užtikrinimui už tarptautinius nusikaltimus. Taigi, prieš šį teismą atsako ne valstybės, o konkretūs asmenys, dažniausiai autoritarinių valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai, atsakingi už tarptautinius nusikaltimus, tokius kaip genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir agresija.
Teismo jurisdikcija yra papildanti nacionalines jurisdikcijas, t. y. šis teismas teisia tada, kad valstybės negali (paprastai dėl vykstančio ginkluoto konflikto ar kitų objektyvių ar teisinių kliūčių) vykdyti teisingumo nacionaliniuose teismuose.
Šis teismas yra įsteigtas Romos Statutu, kuris kartu nustato ir tarptautinių nusikaltimų sąrašą ir apibrėžtis, įtvirtina šalių pareigą tirti ir reikalauti atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus.
Šiuo metu prie Romos Statuto yra prisijungusios 124 pasaulio valstybės. Lietuva prisijungė 2003 metais.
Pagal Romos Statuto 13 straipsnį, šis teismas įgyja jurisdikciją tirti nusikaltimus, kai bet kuri valstybė narė ar Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kreipiasi į šio teismo prokurorą arba paties prokuroro iniciatyva.
