Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) liepą paskelbė aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo analizę, aiškiai parodančią – geriausiai darbo rinkoje sekasi baigusiems STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) krypčių studijas. Vis dėlto, nemažai norinčių pakliūti į šias studijas baiminasi, kad koją jiems gali pakišti neišlaikyti ar prastai išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai.
Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, matematikos egzamino šiemet neišlaikė beveik 3000 abiturientų, t.y. virš 750 daugiau lyginant su praėjusiais metais. Netrukus buvo paskelbtas Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atsiprašymas dėl klaidų matematikos egzamino vertinimuose.
Nors šios kaip iš gausybės rago pasipylusios naujienos apsunkina stojančiųjų apsisprendimą, ką studijuoti, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektoriaus Jono Čeponio tikinimu, pasiduoti panikai nereikėtų. Jei tik yra motyvacija ir noras stoti į STEM studijų kryptis, tą ir reikia daryti, net jei brandos egzaminų rezultatai nėra tokie, kokių abiturientas tikėjosi.
Prorektorius pabrėžia, kad, įstojus į mokamą studijų vietą, po pirmojo semestro pažangiems studentams atsiranda galimybė pereiti į nemokamą vietą.
Analizės rezultatai nenustebino
MOSTA paskelbtas tyrimas nustatė – praėjus pusmečiui po aukštosios mokyklos baigimo daugiausiai uždirba tie, kurie baigė studijas, susijusias su STEM sritimi. STEM mokymas jungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką.
Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM specialybės. Lietuvos kolegijose skaičius dar didesnis – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas.
Pelningiausių universitetinių specialybių dešimtuke rikiuojasi Programų sistemos, Informacinės sistemos, Informatika, Elektronikos ir elektros inžinerija, Aeronautikos inžinerija, Mechanikos inžinerija – jas galima studijuoti Kauno technologijos universitete.
„Mums, akademinei bendruomenei, žinia, kad sėkmingiausiai įsidarbinę absolventai yra baigę su tiksliaisiais mokslais susijusias studijas, nebuvo naujiena. Šią tendenciją aiškiai matėme ir pagal baigusiųjų atsiliepimus, ir pagal darbdavių vertinimus“, – sako KTU studijų prorektorius, argumentuodamas, kad ir ankstesniais metais atlikta MOSTA analizė bylojo panašius faktus.
Statistika atskleidžia paradoksą
J. Čeponio manymu, stojimai išryškina lietuvišką paradoksą – madingiausios specialybės į įsidarbinamumo „topus“ nepatenka. Arba atvirkščiai – stojančiųjų prašymuose retesnės studijų programos darbo rinkoje vertinamos aukštais atlygiais.
Įpusėjus priėmimui Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ir šiemet paskelbė, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodė Sveikatos mokslų (20 proc.), Verslo ir viešosios vadybos (15 proc.), Socialinių mokslų (13 proc.), Menų (11 proc.) studijų krypčių grupių programas.
„Kaip malonią išimtį iš taisyklės galime įvardinti Programų sistemas – metų metais ši studijų programa ir populiari, ir pasižymi puikiais absolventų atlyginimais. Kaip, beje, ir dauguma baigusių Informatikos mokslų srities studijas“, – sako J. Čeponis.
Problema – vidurinio mokymo spragos?
Tad kodėl egzistuoja aukščiau paminėtas fenomenas? Ar apie studijas ir gerą karjerą svajojančiam jaunimui nereikia pinigų? KTU prorektorius nesutinka su tokia nuomone. Pasak jo, jaunoji karta – pakankamai racionali, tačiau ją nuo STEM studijų galimai atbaido brandos egzaminų vertinimai ir iš mokyklos suolo atsinešti stereotipai, kad tikslieji mokslai – sunkiai „įkandami“.
„Stojančiųjų vangumas STEM studijų atžvilgiu yra labiau kompleksinė problema“, – pastebi J. Čeponis, nukreipdamas žvilgsnį į vidurinį mokymą.
Jo teigimu, didžiausia problema yra tai, kad mokyklos mokymo programose nėra telkiamas dėmesys stipriam matematiniam parengimui. „Natūralu, kad ir rezultatai dėl to nukenčia. Vidurinio ugdymo spragos – labai akivaizdžios“, – apgailestauja KTU prorektorius.
Viešai internete skelbiamos matematikos užduotys parodo problemą, kurią galima užčiuopti net ir nebūnant vidurinio mokymo programų ekspertu.
„Susidaro įspūdis, kad orientuojamasi į supaprastinimą, į labiau „motyvuojantį“ mokymosi procesą. Ką tai reiškia? Panašu, jog žengiama labiau pramogų, pasilinksminimo pamokose keliu“, – stebisi J. Čeponis.
KTU prorektoriaus nuomone, tokiu būdu perlenkiama lazda, nes mokomasi ne tai, kas fundamentaliai reikalinga, aktualu ir naudinga, tačiau kas yra atraktyvu ir trumpam „uždega“.
Iš mokamos – į nemokamą studijų vietą
KTU prorektoriaus teigimu, net ir nuviliantys matematikos egzamino rezultatai nereiškia, kad užkertamas kelias rinktis STEM specialybes.
Anot J. Čeponio, kuo toliau, tuo dažniau atsiranda stojančiųjų, kurie ieško alternatyvių būdų, kaip patekti į norimas studijas. Dalis tų, kuriems nepasisekė vienas egzaminas, tačiau kiti rezultatai neblogi, nusprendžia rizikuoti ir pasirinkti valstybės nefinansuojamas informatikos, technologijos, inžinerijos mokslų krypčių grupės studijas.
„Universitete gausu pavyzdžių, kai dėl nepasisekusių egzaminų į mokamas studijas įstoję studentai jau po pirmo semestro sklandžiai pereidavo į valstybės finansuojamas vietas. Dar daugiau – perėjusiam į nemokamą vietą jaunuoliui, jeigu jis sėkmingai studijuoja, dar netgi yra galimybė gauti kompensaciją už tą sumokėtą pirmąjį semestrą“, – pasakoja KTU prorektorius.
Jis paaiškina, kad šiuo atveju motyvuotiems, tačiau už mokslą mokantiems studentams savotišką paslaugą padaro valstybės finansuojamą vietą gavę, tačiau mažiau motyvuoti jų kolegos.
„Dalis žmonių, pradėjusių lankytis paskaitas, susivokia, kad ne ten pataikė, nors ir yra gavę valstybės finansuojamą vietą. Jie iš studijų gali pasitraukti be baudų. Pati valstybė yra pasirūpinusi tokia lankstumo galimybe, jeigu studijos vis dėlto – ne prie širdies“, – aiškina J. Čeponis.
Nemokami papildomi mokymai
Ir pats universitetas deda pastangas, siekdamas sustiprinti pirmakursių žinias. Jiems suteikiama galimybė dalyvauti nemokamuose papildomuose mokymuose, kurių tikslas – sutvirtinti iš mokyklos atsineštus žinių pagrindus.
Išlyginamųjų mokymų programą sudaro matematikos ir informacinių technologijų (IT), chemijos ir fizikos išlyginamųjų modulių rinkinys visiems KTU studentams. Taip pat sudaryta galimybė atlikti testą ir papildomai stiprinti anglų kalbos įgūdžius.
Sprendimą dalyvauti išlyginamuosiuose mokymuose studentai priima atlikę atitinkamų dalykų žinių patikrinimo testus ir įsivertinę gautus rezultatus. Diagnostinio testo įvertinimai parodo, kurioms temoms reikėtų skirti papildomą dėmesį.
statybunaujienos.lt informacija
