Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorius: gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

  • 2022-06-19
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos

Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir, praėjus pirminiam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl mūsų šalies gynybos stiprinimo ir gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių.

Žinome, kad Lietuvoje jų infrastruktūra ganėtinai apleista, bet per 60 proc. Lietuvių gyvena daugiabučiuose ir kritiniais atvejais prieglobsčio nuo sprogimų virstų daugiabučių ar privačių namų rūsiai.

Deja, pastarųjų metų tendencijos dalį gyventojų paliko išvis be įrengto rūsio ar pusrūsio. Ir tam yra paprastos fizikinės priežastys – Lietuvoje turime sąlyginai aukštą gruntinio vandens lygį, dėl ko mūsų rūsiai dažniausiai asocijuojasi su vėsia ir drėgna patalpa, o jų tinkamas įrengimas nors inžineriškai ir įmanomas, bet kainuoja papildomas lėšas, kurias išleisti nori toli gražu ne kiekvienas.

Istorinė perspektyva

Žvelgiant istoriškai, žmonija kai tik galėjo, stengėsi lįsti lauk iš tamsių, drėgnų urvų ir statytis sau namus atviroje vietovėje. Tai davė ir daug pliusų: natūrali šviesa, sausesnės patalpos, į patalpas nebėgantis lietaus vanduo, grynas oras, daugiau įėjimų, galimybė planuoti ir žinoma atsiveriantys vaizdai.

Tadas_Ždankus.bak KTU
Tadas Ždankus

Ilgainiui miestų plėtra ir tinkamos vietos stoka lėmė jos vertės kilimą ir daugiaaukščių pastatų statybą. Virš žemės įsirengę gyventi ir dirbti žmonės, po žeme, neskaitant šachtų, dažniausiai buvo įrengiamos tik gamybinės, sandėliavimo arba pagalbinės patalpos. Šiuolaikiniuose megapoliuose kaip niekada trūksta vietos pastatams. Urbanizacijai dar tik įgaunant pagreitį, požeminių gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau turėtų atrodyti kaip logiškas sprendimas.

Tačiau kodėl iki šiol gyvenimas tokiuose namuose dažniausiai atrodo kaip iššūkis arba kaip laikinas, dažniausiai dėl ekonominių priežasčių nulemtas, sprendimas? Iš dažniausių nuogąstavimų, be tamsos, vėsos ir drėgmės, požeminių pastatų atveju yra minimas net ir galimas oro trūkumas, įvardinama padidėjusios radono koncentracijos grėsmė, užliejimo vandeniu pavojus, įkalinimas žemės drebėjimo atveju, užgriuvus įėjimui, vaizdo pro langą trūkumas, spengianti tyla ir pan.

Gyvenant požeminiame name, žmonių baimės gali virsti ir liga – klaustrofobija. Įdomu tai, kad gyvenant aukščiau antrojo aukšto, iškritus iš pastato, galima sunkiai susižeisti ar užsimušti, tačiau aukščio baimės nėra, akrofobija neišsivysto. Panašu, kad gyventojai paprasčiausiai gyvenimą aukštyje priima kaip natūraliai įprastą ir apie tai net negalvoja.

Jei daugiaaukštis pastatas yra mieste, susiduriama su triukšmu. Natūrali oro ventiliacija neužtikrina švaraus oro naudojimo, taip pat ne visi gyventojai gali pasigirti gražiu vaizdu pro langą – dažniausiai matoma kito pastato siena, vidinis kiemas ar gatvė. Dangoraižių atveju apatinė pastato dalis dažnai patenka į kito pastato šešėlio zoną, o tai gali reikšti nepakankamą apšvietimą net ir šviesiuoju paros laikotarpiu. Pastato griūties atveju, nespėjus evakuotis, pavojus gyvybei grėstų ne tik viršutinių aukštų gyventojams, bet ir apatinių, o geriausiu atveju tai būtų įkalinimas griuvėsiuose. Gaisrų atveju, ugnis lengvai plinta į viršutinius pastato aukštus, atkirsdama ir įkalindama gyventojus. Tad minusų gyvenant aukštyje yra ne ką mažiau nei apsigyvenus požemiuose.

Teikia didesnį saugumą

Į šį klausimą žiūrint iš statybinės pusės, dažnai teigiama, kad net be žemės darbų požeminių namų statyba bus brangesnė, nes konstrukcijos turės atlaikyti grunto ir gruntinio vandens slėgius, reikės spręsti gruntinio vandens klausimus – jį žeminti arba hermetizuoti pastato išorines atitvaras.

Natūralu, kad tokio pastato remontas yra brangus ir sudėtingas, nors jau dabar sėkmingai naujinamos įvairios savaime atsinaujinančio betono technologijos, sumažinančios riziką ir išlaidas. Atrodo, kad gyvenant po žeme bus ir didesnės eksploatacinės išlaidos: reikės priverstinės oro ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo visu paros laikotarpiu.

Tačiau reikia pažymėti, kad aukštų pastatų atveju, reikia naudoti lengvesnes konstrukcijas (pavyzdžiui, dangoraižiams), kurios atlaikytų kintančias apkrovas dėl vėjo ir pan. Nemažos išlaidos tenka pastatų išorinei apdailai – to visai nereikia požeminių pastatų atveju. Be visų paminėtų, nors ir šiek tiek ginčytinų, požeminių pastatų minusų galima būtų įvardinti ir jų pranašumus lyginant su antžeminiais.

Požeminis pastatas yra saugesnis žemės drebėjimo ir ypač tornado atvejais, o karo atveju yra ir slėptuvė, o kai kurių architektūrinių sprendimų dėka gali tapti ir beveik nematomu priešams.

Požeminio pastato atveju išsaugomas privatumas, o gyvenamųjų patalpų išdėstymas yra nematomas ir nenuspėjamas pašaliniams. Ne visada puikų vaizdą pro langą būtų galima kompensuoti ženkliu triukšmo sumažinimu. Pajausti dalį šių pranašumų net nebūtina kastis visai po žeme.

Atliktame tyrime – įgilintas pastatas

Kartu su KTU Statybos ir architektūros fakulteto kolegomis bei studentais atlikome tyrimą ir nustatėme, kad optimalus yra ne visiškai požeminio, bet taip vadinamo „įgilinto“ pastato variantas.

Jis suprantamas kaip keli pastato aukštai įrengti po žeme ir vienas ar keli aukštai virš žemės. Galimas ir pastato stogo lygmens su žemės paviršiumi variantas. Labai patogus yra pastato įrengimas kalvoje ar šlaite – tada vienas pastato fasadų paliekamas atviras, išsaugant vaizdą į aplinką. Tokiu atveju būtų labai supaprastintas ir gyventojų patekimas į pastatą, taip pat galima būtų išnaudoti natūralios šviesos patekimą, kitaip atlikti oro ventiliaciją.

Brangstant energetiniams resursams labai svarbus klausimas – energijos sąnaudos pastatų šildymui šaltuoju ar vėsinimui šiltuoju metų laikotarpiu. Tai svarbu ir antžeminių, ir įgilintų, ir požeminių pastatų atvejais.

Energija pastato šildymui (vėsinimui) suprantama kaip energija, reikalinga pastato konstrukcijoms ir patalpų orui įšildyti (atvėsinti) iki gyventojams komfortiškos temperatūros ir ją palaikyti, kompensuojant šilumos mainus su aplinka.

Tipinių antžeminių pastatų atveju buvo sukurta ir patobulinta daug metodų ir technologijų, skirtų sumažinti elektros ir šilumos poreikį, tačiau energijos poreikis šildymui ar vėsinimui vis dar išliko per didelis, kad jį būtų galima visiškai patenkinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ar biokurą.

Vien iš teorinės pusės galima teigti, kad energijos poreikis įgilinto arba požeminio pastato šildymui ar vėsinimui bus mažesnis nei antžeminio pastato atveju. Juk žiemą dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei oro, o vasarą – žemesnė, todėl šis reiškinys gali būti panaudojamas įgilintam ar požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti.

Lemia eilė veiksnių

Šilumos mainus per išorines pastato atitvaras į aplinką lemia visa eilė veiksnių. Pagrindinis veiksnys – temperatūrų skirtumas skirtingose atitvaros pusėse. Pastato viduje stengiamasi palaikyti žmogui komfortišką vidaus oro temperatūrą, artimą 20 Celsijaus laipsnių.

Oro ar grunto temperatūra atitvarų išorėje dažniausiai yra kitokia. Šiluma plinta temperatūros mažėjimo kryptimi. Vykstant šilumos mainams temperatūrų skirtumas turėtų mažėti iki nulinio. Iškyla klausimas, kiek išorėje esantis oras ar gruntas sugeba išlaikyti, tai yra, akumuliuoti įgytą šilumą ar vėsumą.

Antžeminę pastato dalį aptekant vėjui, prie pastato sienų įšilęs ar atvėsintas oras paprasčiausiai yra nunešamas. Kai pastato atitvaros išorėje yra gruntas, ženkli vėjo įtaka šilumos mainams yra visiškai eliminuojama. Todėl pastato įgilintos ar požeminės dalies atveju šilumos mainai su aplinka yra ženkliai mažesni nei antžeminės dalies atveju ir laikui bėgant gali dar labiau mažėti, įšylant gruntui.

Didesni šilumos praradimai gali susidaryti, jei požeminio pastato dalis yra žemiau gruntinio vandens lygio, nes gruntinio vandens tėkmė gali „nunešti“ šilumą. Tačiau skirtingai nei vėjo atveju, tėkmės greitis yra labai mažas, o vandens temperatūra priklausomai išlieka teigiama. Ankstesni tyrimai rodo, kad požeminiai statiniai gali sutaupyti daugiau nei 30 proc. energijos, lyginant su identiškų matmenų statiniais ant žemės.

Kaip matome, iššūkių norint persikelti gyvent po žeme tikrai yra, tačiau didesnė dalis jų yra ne inžineriniai, o psichologiniai. Keliaujančius po įvairius pasaulio didmiesčius jau sunku nustebinti milžiniškomsi metro stotimis ar ištisais prekybos centrais, pasislėpusiais po žeme, tačiau ar pajėgsime po darbų sugrįžti į savo butus, esančius po žeme, parodys tik laikas ir būtinybė.

Tadas Ždankus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius

loader
KAUNIEČIAMS.LT NAUJIENLAIŠKIS

Svarbiausios naujienos tiesiai į jūsų el. paštą

Aktualiausios naujienos, renginiai ir svarbiausi įvykiai – vienoje vietoje.

Daugiau naujienų:

„Bitė“ ryšį atstatė daugiau kaip pusėje elektros netekusių bokštų

Kaip išvalyti žolės dėmes iš džinsų: patarimai, kurie išgelbės jūsų drabužius

Prezidentas į LRT tarybą skiria Meškauskaitę. Valatka siunta

Foršmakas „čyviškai ir kartu žydiškai“

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras pacientus pasitinka atsinaujinęs

Skaičiuojami savaitgalio audros nuostoliai

Skelbiamas konkursas „Gražiausios sodybos Elektrėnų seniūnijoje 2026 metais“

Keptos kriauklės su rikotos ir cukinijų įdaru pomidorų padaže

Rugpjūčio 24-osios orai Kaune: numatomas smarkus lietus ir vėsa

Rinktinė pagaliau laimėjo

Britai duos Ukrainai tolimojo nuotolio raketų gamybos technologiją

Zelenskis Nausėda

Lietuva stiprins paramą Ukrainos gynybai 

Rugpjūčio 24-osios horoskopas: žvaigždės perspėja du ženklus

Nausėdienė susitiko su nuo karo nukentėjusiais vaikais

Kas bus Kauno Nacionaliniame dramos teatre?

Kauniečių gudrybė: kaip daržovių likučiai lysvėje derlių padidina kelis kartus

Kauno policija praneša

JOKIŲ TAUTŲ, JOKIŲ SIENŲ

Lietuvos rinktinė neatsilaikė prieš Arizonos studentus

Paminėtos 35-osios Artūro Sakalausko žūties metinės

Kaunas pagerbė Maestro Constantine Orbelian

Vilniuje vyks 17-asis „Velomaratonas“: į gatves išvažiuos tūkstančiai dviračių

P. Korėjos laivas pirmą kartą plaukia į Europą per Arktį

Iranas: valstybės prisijungsiančios prie JAV sankcijų bus laikomos priešėmis

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje numatoma

Rugpjūčio 23-osios orai Kaune: dieną laukia smarkus lietus ir gūsingas vėjas

Kalendorius

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Rugpjūčio 23-iosios horoskopas: kai kuriems ženklams – lemtingų pokyčių metas

Jokūbą išgelbėjo Kauno klinikos

Tragiška avarija Jungtinėje Karalystėje: žuvo 2 policijos pareigūnai ir dar 5 žmonės

Lietuvoje atsiras dar 100 naujų paštomatų

Ukrainoje – Vorsklos mūšio įamžinimo monumentas (video)

Stiklainių sterilizavimas: patikrinti būdai, kad konservai nesugestų visą žiemą

Kauno vasara fotografijų galerijoje (foto)

Rugpjūčio 22-osios orai Kaune: laukiama perkūnijos ir stipraus vėjo gūsių

Atnaujintas Čekiškės seniūnijos pastatas

VDU pirmakursių – turiningi įvadinės savaitės renginiai

Rugpjūčio 22-osios horoskopas: vienam ženklui – perspėjimas, o kitam – didžiulė sėkmė

Kaunietis pasidalino, kaip seną pašiūrę pavertė šilta dirbtuve: prireikė vos šimto eurų ir vieno savaitgalio

Dėl laikinų eismo ribojimų

Kauniečių savaitgalį laukia neramūs orai (video)

Meno mokyklų mokinių dailės kūrybinių darbų konkurso „Architekto Vaclovo Michnevičiaus bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje“ parodos pristatymas

Svarbi ir laukta informacija dėl plaukimo pamokų Elektrėnų savivaldybės pradinukams

Globėjų bendruomenė žygiu pasitiko artėjantį rudenį

Į „Verslo alėją” atvyksta Šiukšlių šerifo komanda!

Kvietimas teikti prašymus dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimo dalinio finansavimo

Slyvų klafutis: prancūziškas pusryčių pyragas

Policija nori pokalbio apie pasisavintus pinigus

Kaunas pagerbė Maestro Constantine Orbelian: įteiktas 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas

Ukrainos atstatymui Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių

Rugpjūčio 21-osios orai Kaune: po giedro ryto diena bus šilta ir debesuota

Kalendorius

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Šunų savininkams: neleiskite žmonių kandžioti

Rugpjūčio 21-osios horoskopas: dviem ženklams teks priimti lemtingą sprendimą

Zuckerbergas pirko pilį

Naujas pašto skyrius Kaune

Pamatėte sode didžiulį leopardinį šliužą? Nesunaikinkite – tai jūsų geriausias pagalbininkas

Kauno architektūra: jaunos valstybės simbolis (video)

Kėdainių rajono savivaldybė nuomoja hidrotechnikos kompleksus

Elektrėnų miesto maudyklų vanduo yra tinkamas maudytis

Aleksote – grandiozinė infrastruktūros plėtra: naujose erdvėse vietos ras per tuziną sporto šakų

Rugsėjį Kėdainių rajono moksleiviai bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje

„Šeškės“ pristato naują dainą (video)

Po Trumpo grasinimų Iranui Kinija įspėja dėl sankcijų

Festivalyje „Transformacijos“ – videomenas, šviesa ir muzika: industrinėje erdvėje menininkai tyrinės vandens materiją

Futbolo bendruomenės susitikimas Kaune

Yra tokia rašytoja – Nemira Čyvienė

Klaipėdos uostas augo

Troleibuse moteriai buteliu smogęs narkomanas (?) sulaikytas

Rugpjūčio 20-osios orai Kaune: debesuota diena, bet giedras vakaras

Rugpjūčio 20-osios horoskopas: trims ženklams žvaigždės ruošia staigmeną

Karčios cukinijos: kodėl daržovė iš jūsų sodo gali būti pavojinga

Anksčiau nei planuota: atveriama nauja Pietrytinio aplinkkelio trasa ir tiltas per Kauno HE

Baltijos kelio dieną Kėdainiuose – atminimo renginiai ir vienybės akcija

Skelbimas dėl patalpų nuomos Kėdainių kultūros centre

Kviečiame Jonavos verslus steigti prizus Miesto šventės loterijai

„Muzikiniai tiltai: Lietuva-Lenkija“: išskirtinis dviejų tautų koncertas Kaune

Traškus druskos ir pipirų tofu

Medinės terasos įrengimas prie namo

Kiek kainuoja įsirengti terasą 2026 metais? 

Rugpjūčio 19-osios orai Kaune: debesuota diena, vakare galimas lietus

Lietuvos istorijos akcentai

Rugpjūčio 19-osios horoskopas: netikėtas posūkis laukia trijų ženklų

Patikrinta žalgiriečių sveikata

Rusijos agresija – kontekstas

Putinas Kremliuje priėmė į save panašius

Tomas Čyvas

Apie bolševizmą dar kartą

Kaip parduotuvėje išsirinkti gerą pieną: trys ženklai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas

Aristavos tvenkinyje maudytis saugu

Šlapaberžės dvaro pastatai prikeliami naujam gyvenimui

Daugiakultūriame centre – muzikinė kelionė su Čiurlioniu, Griegu ir Dvořáku

Į Kauną sugrįžo Tarptautinis skulptūros simpoziumas: 20 menininkų darbai papuoš miestą

Baltijos kelio minėjimas Kaune: koncertas – ant „Mokslo salos“ stogo

Vasaros pabaigos klasika: šviežios bulvės su voveraičių padažu

Z karta nenori skambinti?

Kremlius toliau tyčiojasi iš rinkimų procedūros

 Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kario pincetas

Kelių gaidelių trūkumo nepasitaikė

Rugpjūčio 18-osios orų prognozė Kaune: numatomas smarkus lietus

Williamsas-Gossas: mano vasara buvo 10 iš 10

Rugpjūčio 18-osios horoskopas: vienam ženklui teks priimti lemtingą sprendimą

Kauno rajono renginiai

Prezidentas apie rusų kalbos atsisakymą

„Bitė“ ryšį atstatė daugiau kaip pusėje elektros netekusių bokštų

2026-08-24

Kaip išvalyti žolės dėmes iš džinsų: patarimai, kurie išgelbės jūsų drabužius

2026-08-24

Prezidentas į LRT tarybą skiria Meškauskaitę. Valatka siunta

2026-08-24

Foršmakas „čyviškai ir kartu žydiškai“

2026-08-24

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras pacientus pasitinka atsinaujinęs

2026-08-24

Skaičiuojami savaitgalio audros nuostoliai

2026-08-24

Skelbiamas konkursas „Gražiausios sodybos Elektrėnų seniūnijoje 2026 metais“

2026-08-24

Keptos kriauklės su rikotos ir cukinijų įdaru pomidorų padaže

2026-08-24

Rugpjūčio 24-osios orai Kaune: numatomas smarkus lietus ir vėsa

2026-08-24

Rinktinė pagaliau laimėjo

2026-08-24

Britai duos Ukrainai tolimojo nuotolio raketų gamybos technologiją

2026-08-24
Zelenskis Nausėda

Lietuva stiprins paramą Ukrainos gynybai 

2026-08-24

Rugpjūčio 24-osios horoskopas: žvaigždės perspėja du ženklus

2026-08-24

Nausėdienė susitiko su nuo karo nukentėjusiais vaikais

2026-08-23

Kas bus Kauno Nacionaliniame dramos teatre?

2026-08-23

Kauniečių gudrybė: kaip daržovių likučiai lysvėje derlių padidina kelis kartus

2026-08-23

Kauno policija praneša

2026-08-23

JOKIŲ TAUTŲ, JOKIŲ SIENŲ

2026-08-23

Lietuvos rinktinė neatsilaikė prieš Arizonos studentus

2026-08-23

Paminėtos 35-osios Artūro Sakalausko žūties metinės

2026-08-23

Kaunas pagerbė Maestro Constantine Orbelian

2026-08-23

Vilniuje vyks 17-asis „Velomaratonas“: į gatves išvažiuos tūkstančiai dviračių

2026-08-23

P. Korėjos laivas pirmą kartą plaukia į Europą per Arktį

2026-08-23

Iranas: valstybės prisijungsiančios prie JAV sankcijų bus laikomos priešėmis

2026-08-23

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje numatoma

2026-08-23

Rugpjūčio 23-osios orai Kaune: dieną laukia smarkus lietus ir gūsingas vėjas

2026-08-23
Kalendorius

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

2026-08-23

Rugpjūčio 23-iosios horoskopas: kai kuriems ženklams – lemtingų pokyčių metas

2026-08-23

Jokūbą išgelbėjo Kauno klinikos

2026-08-22

Tragiška avarija Jungtinėje Karalystėje: žuvo 2 policijos pareigūnai ir dar 5 žmonės

2026-08-22

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos