Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorius: gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

  • 2022-06-19
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos

Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir, praėjus pirminiam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl mūsų šalies gynybos stiprinimo ir gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių.

Žinome, kad Lietuvoje jų infrastruktūra ganėtinai apleista, bet per 60 proc. Lietuvių gyvena daugiabučiuose ir kritiniais atvejais prieglobsčio nuo sprogimų virstų daugiabučių ar privačių namų rūsiai.

Deja, pastarųjų metų tendencijos dalį gyventojų paliko išvis be įrengto rūsio ar pusrūsio. Ir tam yra paprastos fizikinės priežastys – Lietuvoje turime sąlyginai aukštą gruntinio vandens lygį, dėl ko mūsų rūsiai dažniausiai asocijuojasi su vėsia ir drėgna patalpa, o jų tinkamas įrengimas nors inžineriškai ir įmanomas, bet kainuoja papildomas lėšas, kurias išleisti nori toli gražu ne kiekvienas.

Istorinė perspektyva

Žvelgiant istoriškai, žmonija kai tik galėjo, stengėsi lįsti lauk iš tamsių, drėgnų urvų ir statytis sau namus atviroje vietovėje. Tai davė ir daug pliusų: natūrali šviesa, sausesnės patalpos, į patalpas nebėgantis lietaus vanduo, grynas oras, daugiau įėjimų, galimybė planuoti ir žinoma atsiveriantys vaizdai.

Tadas_Ždankus.bak KTU
Tadas Ždankus

Ilgainiui miestų plėtra ir tinkamos vietos stoka lėmė jos vertės kilimą ir daugiaaukščių pastatų statybą. Virš žemės įsirengę gyventi ir dirbti žmonės, po žeme, neskaitant šachtų, dažniausiai buvo įrengiamos tik gamybinės, sandėliavimo arba pagalbinės patalpos. Šiuolaikiniuose megapoliuose kaip niekada trūksta vietos pastatams. Urbanizacijai dar tik įgaunant pagreitį, požeminių gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau turėtų atrodyti kaip logiškas sprendimas.

Tačiau kodėl iki šiol gyvenimas tokiuose namuose dažniausiai atrodo kaip iššūkis arba kaip laikinas, dažniausiai dėl ekonominių priežasčių nulemtas, sprendimas? Iš dažniausių nuogąstavimų, be tamsos, vėsos ir drėgmės, požeminių pastatų atveju yra minimas net ir galimas oro trūkumas, įvardinama padidėjusios radono koncentracijos grėsmė, užliejimo vandeniu pavojus, įkalinimas žemės drebėjimo atveju, užgriuvus įėjimui, vaizdo pro langą trūkumas, spengianti tyla ir pan.

Gyvenant požeminiame name, žmonių baimės gali virsti ir liga – klaustrofobija. Įdomu tai, kad gyvenant aukščiau antrojo aukšto, iškritus iš pastato, galima sunkiai susižeisti ar užsimušti, tačiau aukščio baimės nėra, akrofobija neišsivysto. Panašu, kad gyventojai paprasčiausiai gyvenimą aukštyje priima kaip natūraliai įprastą ir apie tai net negalvoja.

Jei daugiaaukštis pastatas yra mieste, susiduriama su triukšmu. Natūrali oro ventiliacija neužtikrina švaraus oro naudojimo, taip pat ne visi gyventojai gali pasigirti gražiu vaizdu pro langą – dažniausiai matoma kito pastato siena, vidinis kiemas ar gatvė. Dangoraižių atveju apatinė pastato dalis dažnai patenka į kito pastato šešėlio zoną, o tai gali reikšti nepakankamą apšvietimą net ir šviesiuoju paros laikotarpiu. Pastato griūties atveju, nespėjus evakuotis, pavojus gyvybei grėstų ne tik viršutinių aukštų gyventojams, bet ir apatinių, o geriausiu atveju tai būtų įkalinimas griuvėsiuose. Gaisrų atveju, ugnis lengvai plinta į viršutinius pastato aukštus, atkirsdama ir įkalindama gyventojus. Tad minusų gyvenant aukštyje yra ne ką mažiau nei apsigyvenus požemiuose.

Teikia didesnį saugumą

Į šį klausimą žiūrint iš statybinės pusės, dažnai teigiama, kad net be žemės darbų požeminių namų statyba bus brangesnė, nes konstrukcijos turės atlaikyti grunto ir gruntinio vandens slėgius, reikės spręsti gruntinio vandens klausimus – jį žeminti arba hermetizuoti pastato išorines atitvaras.

Natūralu, kad tokio pastato remontas yra brangus ir sudėtingas, nors jau dabar sėkmingai naujinamos įvairios savaime atsinaujinančio betono technologijos, sumažinančios riziką ir išlaidas. Atrodo, kad gyvenant po žeme bus ir didesnės eksploatacinės išlaidos: reikės priverstinės oro ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo visu paros laikotarpiu.

Tačiau reikia pažymėti, kad aukštų pastatų atveju, reikia naudoti lengvesnes konstrukcijas (pavyzdžiui, dangoraižiams), kurios atlaikytų kintančias apkrovas dėl vėjo ir pan. Nemažos išlaidos tenka pastatų išorinei apdailai – to visai nereikia požeminių pastatų atveju. Be visų paminėtų, nors ir šiek tiek ginčytinų, požeminių pastatų minusų galima būtų įvardinti ir jų pranašumus lyginant su antžeminiais.

Požeminis pastatas yra saugesnis žemės drebėjimo ir ypač tornado atvejais, o karo atveju yra ir slėptuvė, o kai kurių architektūrinių sprendimų dėka gali tapti ir beveik nematomu priešams.

Požeminio pastato atveju išsaugomas privatumas, o gyvenamųjų patalpų išdėstymas yra nematomas ir nenuspėjamas pašaliniams. Ne visada puikų vaizdą pro langą būtų galima kompensuoti ženkliu triukšmo sumažinimu. Pajausti dalį šių pranašumų net nebūtina kastis visai po žeme.

Atliktame tyrime – įgilintas pastatas

Kartu su KTU Statybos ir architektūros fakulteto kolegomis bei studentais atlikome tyrimą ir nustatėme, kad optimalus yra ne visiškai požeminio, bet taip vadinamo „įgilinto“ pastato variantas.

Jis suprantamas kaip keli pastato aukštai įrengti po žeme ir vienas ar keli aukštai virš žemės. Galimas ir pastato stogo lygmens su žemės paviršiumi variantas. Labai patogus yra pastato įrengimas kalvoje ar šlaite – tada vienas pastato fasadų paliekamas atviras, išsaugant vaizdą į aplinką. Tokiu atveju būtų labai supaprastintas ir gyventojų patekimas į pastatą, taip pat galima būtų išnaudoti natūralios šviesos patekimą, kitaip atlikti oro ventiliaciją.

Brangstant energetiniams resursams labai svarbus klausimas – energijos sąnaudos pastatų šildymui šaltuoju ar vėsinimui šiltuoju metų laikotarpiu. Tai svarbu ir antžeminių, ir įgilintų, ir požeminių pastatų atvejais.

Energija pastato šildymui (vėsinimui) suprantama kaip energija, reikalinga pastato konstrukcijoms ir patalpų orui įšildyti (atvėsinti) iki gyventojams komfortiškos temperatūros ir ją palaikyti, kompensuojant šilumos mainus su aplinka.

Tipinių antžeminių pastatų atveju buvo sukurta ir patobulinta daug metodų ir technologijų, skirtų sumažinti elektros ir šilumos poreikį, tačiau energijos poreikis šildymui ar vėsinimui vis dar išliko per didelis, kad jį būtų galima visiškai patenkinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ar biokurą.

Vien iš teorinės pusės galima teigti, kad energijos poreikis įgilinto arba požeminio pastato šildymui ar vėsinimui bus mažesnis nei antžeminio pastato atveju. Juk žiemą dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei oro, o vasarą – žemesnė, todėl šis reiškinys gali būti panaudojamas įgilintam ar požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti.

Lemia eilė veiksnių

Šilumos mainus per išorines pastato atitvaras į aplinką lemia visa eilė veiksnių. Pagrindinis veiksnys – temperatūrų skirtumas skirtingose atitvaros pusėse. Pastato viduje stengiamasi palaikyti žmogui komfortišką vidaus oro temperatūrą, artimą 20 Celsijaus laipsnių.

Oro ar grunto temperatūra atitvarų išorėje dažniausiai yra kitokia. Šiluma plinta temperatūros mažėjimo kryptimi. Vykstant šilumos mainams temperatūrų skirtumas turėtų mažėti iki nulinio. Iškyla klausimas, kiek išorėje esantis oras ar gruntas sugeba išlaikyti, tai yra, akumuliuoti įgytą šilumą ar vėsumą.

Antžeminę pastato dalį aptekant vėjui, prie pastato sienų įšilęs ar atvėsintas oras paprasčiausiai yra nunešamas. Kai pastato atitvaros išorėje yra gruntas, ženkli vėjo įtaka šilumos mainams yra visiškai eliminuojama. Todėl pastato įgilintos ar požeminės dalies atveju šilumos mainai su aplinka yra ženkliai mažesni nei antžeminės dalies atveju ir laikui bėgant gali dar labiau mažėti, įšylant gruntui.

Didesni šilumos praradimai gali susidaryti, jei požeminio pastato dalis yra žemiau gruntinio vandens lygio, nes gruntinio vandens tėkmė gali „nunešti“ šilumą. Tačiau skirtingai nei vėjo atveju, tėkmės greitis yra labai mažas, o vandens temperatūra priklausomai išlieka teigiama. Ankstesni tyrimai rodo, kad požeminiai statiniai gali sutaupyti daugiau nei 30 proc. energijos, lyginant su identiškų matmenų statiniais ant žemės.

Kaip matome, iššūkių norint persikelti gyvent po žeme tikrai yra, tačiau didesnė dalis jų yra ne inžineriniai, o psichologiniai. Keliaujančius po įvairius pasaulio didmiesčius jau sunku nustebinti milžiniškomsi metro stotimis ar ištisais prekybos centrais, pasislėpusiais po žeme, tačiau ar pajėgsime po darbų sugrįžti į savo butus, esančius po žeme, parodys tik laikas ir būtinybė.

Tadas Ždankus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Ar prie jūsų daugiabučio yra suformuotas žemės sklypas? Kodėl tai svarbu?

Upės festivalio širdimi tapsianti Baltojo tilto pakrantė – sporto iššūkiai, „Red Bull“ Tandemynės ir naktinis plaukimas Nerimi

Naudinga informacija keliaujantiems į festivalį „Akacijų alėja“

Du medaliai iš Šiaurės Europos jaunučių čempionato

Mobilioji programėlė „GV filmai“ padeda užtikrinti neregių ir silpnaregių komunikacijos bei kultūrinio prieinamumo galimybes

Gaivusis Hanojaus perlas: naminė „Bún chả“ su grilinta kiauliena

Kas neturi darbo Lietuvoje?

Kolektyvinės apsaugos statinių infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas

Liepos 10-osios horoskopas: strateginiai sprendimai darbe ir netikėtos išlaidos

Antrankiai

Septyni veikėjai siautėja ir iš kalėjimų?

„Sutartinių atgarsiai” atidarymas. Fotoreportažas

Lenkija ir Ukraina bendrai dirbs su „Patriot“

Teismas Baltarusijon galimai išvykusio Celofano suimti nepanoro

Kaip išsaugoti svogūnų derlių iki pavasario: patarimai, kuriuos verta žinoti

Naujas 60 mln. eurų vertės logistikos centras Elektrėnuose

Birštone karšto oro balionų čempionate – lietuvio Roko Kostiuškevičiaus triumfas

Bėgimas į Birštono apžvalgos bokštą

Net 24 aukos – Kauno teisme sukčių byla

Kviečiame susipažinti su Tvarios Kauno miesto plėtros 2024-2029 metų strategijos pakeitimo projektu

Jaunieji šauliai Jadagoniuose ugdo ištvermę ir pilietiškumą

Klasikiniai lenkiški maltinukai su šviežiomis bulvytėmis ir agurkų salotomis

Miunchene – sidabru sužibęs T. Juška ir naujas Lietuvos rekordas

Lietuvaitės Europos čempionato letvirtfinalyje (video)

Vasaros likučius Kaune nuplaus „Audra“

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Kaišiadorių rajonas mero neturi

Liepos 9-osios horoskopas: ambicingi finansiniai planai ir paslėptų išlaidų pavojus

„Kauno akcentų“ galerijoje – dingusios architektūros simbolis

Buvęs teisėjas: kad esu sekamas pareigūnai sakė patys

Netikėti svečiai kauniečių kiemuose: 4 dalykai, kurie tyliai vilioja gyvates

Laikas keltis nuo sofos: ekspertai pataria, kaip skatinti fizinį aktyvumą

Saugaus elgesio prie vandens telkinių ir vandenyje rekomendacijos

„Via Lietuva“ pradeda magistralinio kelio Šiauliai–Palanga ruožo tarp Kretingos ir Vydmantų remontą

Valstybės dieną Rėkyvoje – įkvepiančios istorijos, kūryba ir bendrystė

Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose – Mažeikių dekanato diena

Kviečiame balsuoti už gyventojų pateiktas iniciatyvas

Tautiška giesmė – pamatyk garsą! (video)

Greita ir aromatinga Gong Bao vištiena

Alergija nebėra tik sezoninis nepatogumas

Liepos 11-ąją Kulautuvoje sugrįžta „Akacijų alėja“

LTOK smerkia IOC sprendimą panaikinti Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą

Druskininkų meras Malinauskas ir teisėjai nuosprendį išgirs rudenį

Apklausa: reitinguose pirmauja konservatoriai

Valstybės dieną – pagarba Kauno rajoną kuriantiems žmonėms

Seimas keičia rinkimų tvarką

Lietuvos kariuomenėje tarnyba pradėjo 400 jaunuolių

Kaune jaunieji talentai mokėsi atremti kibernetines grėsmes

Seime įsteigta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija

„Reuters“: Omsko naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą

Liepos 8-osios horoskopas: kam kelionių planai atneš svarbių pamokų?

JAV kariuomenė: po išpuolių prieš tanklaivius Hormuzo sąsiauryje Iranui suduoti nauji smūgiai

Žiniasklaida: Lietuva EŽTT pralaimėjo dar vieną bylą

Lietuvoje bus branduolinis ginklas?

Kaip išsirinkti tinkamus žygio batus

Turizmo prekės vasarai: ką verta turėti, kad stovyklavimas būtų patogus?

Kauno klinikose suvaldytas vėžys

Kinijoje už 325 mln. dolerių kyšius – mirties bausmė

Pamirškite šveitimą: paprastas būdas, kaip gartraukio filtrą išvalyti per 15 minučių

Kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai

Braška Kaišiadorių rajono mero kėdė ar korupcinės schemos?

Katelynas mano, kad Lietuvai reikėtų išskirtinai už kibernetinę saugą atsakingos institucijos

Rutte turi žinią NATO narėms: pripažinkite, Trumpas buvo teisus

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 7-12 d.

Kreminis graikiškas jogurtas su medumi ir vasaros uogomis

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Žinok, atpažink, pranešk: modernios prekybos žmonėmis grėsmės

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Liepos 7-osios horoskopas: kūrybiški sprendimai namuose ir netikėtos pažintys

Ekspertai įspėja: kaip atpažinti pavojingus žaislus ir apsaugoti vaikus?

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektams – lėšos

Prezidentas patvirtino naujosios Vyriausybės sudėtį

Nausėdos prašoma vetuoti dezinformaciją draudžiančias Rinkimų kodekso pataisas

Kačerginės žiede lenktynių metu žuvo žiūrovas

Suvalkijos pavadinimo keitimas kelia linksmas diskusijas

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Klasikinė itališka brusketa su pomidorais ir bazilikais

KTU ir Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja

Nausėda dalina apdovanojimus

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Dar vienas Lietuvos plaukimo rekordas

Olekas

Olekas siūlo keisti slapto balsavimo tvarką

Lietuvoje ir pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė

Liepos 6-osios horoskopas: intuicija ves į asmeninį proveržį

Tragiškas vakaras Lietuvos krepšiniui (video)

Sostinėje susibūrė tūkstančiai jaunųjų šokėjų

Birštone karšto oro balionų čempionate – lietuvio Roko Kostiuškevičiaus triumfas

Kaune pavogtas 18 tūkst. eurų vertės automobilis

Palankiau atsivežti automobilius iš JAV

Lenkijoje ginčai dėl „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą

„Deimantinės lygos“ etape įspūdingi lietuvių pasirodymai

Dėl Ruginienės patarėjo Vinokuro brolio – ikiteisminis tyrimas

Atsidaro restoranas „Paukščių takas“

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gimtadienis

Kaip švęsime Valstybės įkūrimo dieną

Pergalingas startas Europos merginų čempionate (video)

Palemono geležinkelio stotyje gesintas smilkstantis krovinys

„Aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 27) XIV eilinis sekmadienis

Tomas Dirgėla – vaikų literatūros autoriaus nuotykiai

Liepos 5-osios horoskopas: karjeros matomumas keičia finansinius planus

Kaišiadoriečio atviras laiškas teisėsaugai, politikams, žiniasklaidai

Anušauskas: galimos Rusijos provokacijos Lenkijos teritorijoje

Ar prie jūsų daugiabučio yra suformuotas žemės sklypas? Kodėl tai svarbu?

2026-07-10

Upės festivalio širdimi tapsianti Baltojo tilto pakrantė – sporto iššūkiai, „Red Bull“ Tandemynės ir naktinis plaukimas Nerimi

2026-07-10

Naudinga informacija keliaujantiems į festivalį „Akacijų alėja“

2026-07-10

Du medaliai iš Šiaurės Europos jaunučių čempionato

2026-07-10

Mobilioji programėlė „GV filmai“ padeda užtikrinti neregių ir silpnaregių komunikacijos bei kultūrinio prieinamumo galimybes

2026-07-10

Gaivusis Hanojaus perlas: naminė „Bún chả“ su grilinta kiauliena

2026-07-10

Kas neturi darbo Lietuvoje?

2026-07-10

Kolektyvinės apsaugos statinių infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje

2026-07-10

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

2026-07-10

Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas

2026-07-10

Liepos 10-osios horoskopas: strateginiai sprendimai darbe ir netikėtos išlaidos

2026-07-10
Antrankiai

Septyni veikėjai siautėja ir iš kalėjimų?

2026-07-10

„Sutartinių atgarsiai” atidarymas. Fotoreportažas

2026-07-09

Lenkija ir Ukraina bendrai dirbs su „Patriot“

2026-07-09

Teismas Baltarusijon galimai išvykusio Celofano suimti nepanoro

2026-07-09

Kaip išsaugoti svogūnų derlių iki pavasario: patarimai, kuriuos verta žinoti

2026-07-09

Naujas 60 mln. eurų vertės logistikos centras Elektrėnuose

2026-07-09

Birštone karšto oro balionų čempionate – lietuvio Roko Kostiuškevičiaus triumfas

2026-07-09

Bėgimas į Birštono apžvalgos bokštą

2026-07-09

Net 24 aukos – Kauno teisme sukčių byla

2026-07-09

Kviečiame susipažinti su Tvarios Kauno miesto plėtros 2024-2029 metų strategijos pakeitimo projektu

2026-07-09

Jaunieji šauliai Jadagoniuose ugdo ištvermę ir pilietiškumą

2026-07-09

Klasikiniai lenkiški maltinukai su šviežiomis bulvytėmis ir agurkų salotomis

2026-07-09

Miunchene – sidabru sužibęs T. Juška ir naujas Lietuvos rekordas

2026-07-09

Lietuvaitės Europos čempionato letvirtfinalyje (video)

2026-07-09

Vasaros likučius Kaune nuplaus „Audra“

2026-07-09
Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Kaišiadorių rajonas mero neturi

2026-07-09

Liepos 9-osios horoskopas: ambicingi finansiniai planai ir paslėptų išlaidų pavojus

2026-07-09

„Kauno akcentų“ galerijoje – dingusios architektūros simbolis

2026-07-08

Buvęs teisėjas: kad esu sekamas pareigūnai sakė patys

2026-07-08

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos