Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Nors dėl sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kritiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) reiškia ne tik moksleiviai, opozicija, bet ir Prezidentūra bei teisininkai, ministrė Raminta Popovienė tikina nesvarstanti apie atsistatydinimą. Politikė pažymi – sprendimą dėl dvyliktokų pasiekimų priėmė ne ji, o egzaminų vertinimo komisijos bei Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
„Tikrai nesvarstau (atsistatydinti – ELTA), aš pasiruošusi dirbti su švietimo bendruomene ir ieškoti pačių geriausių sprendimų“, – antradienį, prieš susitikimą su Liberalų sąjūdžio frakcija, Eltai sakė R. Popovienė.
„Noriu paakcentuoti, kad sprendimas nėra mano. (…) Mano parašo niekur nėra, netgi ne mano įsakymu čia yra priimtas (sprendimas – ELTA). Tai yra vertinimo komiteto siūlymas ir Nacionalinės švietimo agentūros įsakymu patvirtinti valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tai nėra mano sprendimas, tai nėra mano vienasmenis sprendimas. Bet šiandien aš akcentuoju – kokia buvo painiai suvelta sistema, apskritai kiek daug buvo įvairiausių chaotiškų sprendimų. Tai šiandien toje situacijoje mes tikrai išgelbėjome labai daug jaunimo“, – dėstė ji.
Teisininkų kritikos nevertina
Vertindamas sprendimus dėl egzaminų rezultatų, pirmadienį Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigė, jog kai kurie abiturientai, nukentėję dėl ministerijos sprendimo, turi realų pagrindą kreiptis į teismą. Pasak teisininko, ministrės sprendimą „galima vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principo pažeidimą“.
Ministrė nevertino M. Kukaičio kritikos, tikindama, kad nėra teisininkė. Tačiau R. Popovienė pakartojo, kad sprendimai dėl egzaminų rezultatų nėra asmeniškai jos – be to, pastebėjo politikė, tokie nutarimai nėra naujovė.
„Teisiniu atžvilgiu aš tikrai neatsakinėsiu ir nesu teisininkė. Bet aš tiktai noriu pasakyti, kad priimti sprendimai vertinimo komitetų ir Nacionalinės švietimo agentūros nėra kažkokie nauji sprendimai ar priimti pirmą kartą. Tokie sprendimai buvo priimti vadovaujantis ir kitos Vyriausybės sprendimais, nes irgi buvo pridėti 5 balai. Tai tada atsakomybę turime nešti visi čia esantys – ne tik mūsų Vyriausybė“, – tikino ŠMSM vadovė.
„Bet šiandien mes turime kalbėti apie 4 tūkst. ir dar daugiau moksleivių, apie 8 tūkst. jų tėvų ir dar daugiau žmonių, kuriems mes šiandien suteikiame teisinius lūkesčius siekti savo tikslo ir eiti į priekį“, – dėstė ji.
V. Čmilytė-Nielsen: tokiu būdu spręsdama problemą, sukuriate didesnę krizę
Antradienį ŠMSM vadovė aiškinosi dėl sprendimų, susijusių su VBE rezultatais, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovams. Pastarieji negailėjo kritikos R. Popovienei – pasak jų, pridedant po 10 balų prie egzaminų rezultatų, sukelta pernelyg daug sumaišties, sukelta didesnė krizė, nei toji, kurią mėginta spręsti.
„Mes įžvelgiame, kad tokiu būdu, spręsdama sisteminę problemą, jūs sukuriate didesnę krizę ir tikėtina, kad tai sukels žalą Lietuvai tarptautinėje akademinėje erdvėje – bus tam tikros abejonės dėl mūsų moksleivių, mūsų būsimų studentų rezultatų patikimumo“, – kalbėjo frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ministrė kartojo, kad prasti egzaminų rezultatai buvo nulemti šiais metais įsigaliojusių pokyčių – iki 35 taškų pakeltos išlaikymo kartelės.
„Ir vakar konservatorių frakcijoje buvusi premjerė pati susimaišė, akcentuodama vertinimo sistemoje, kad matematikos išlaikymui pernai reikėjo 16 iš 60 (taškų – ELTA), o iš tiesų reikėjo 10 iš 60. Iš viso – 16,6 proc. nuo visų taškų. Tuo labiau, kad šiais metais tai yra 35 taškai iš 100 ir tai yra dvigubai didesnė iškelta kartelė mokinių išlaikymui“, – dėstė ministrė.
„Tikrai labai daug girdime įvairiausių nuomonių, ypač viešojoje erdvėje, kad vaikai, kurie neišlaikė, tai jie iš tiesų galbūt nevykėliai, tinginiai. Bet šiandien mes tikrai negalime taip kalbėti“, – tvirtino ŠMSM vadovė, ragindama neklaidinti visuomenės, jog šių metų sprendimas yra naujovė.
Kėlė klausimus dėl vertinimo komitetų sprendimo
Frakcijos posėdžio metu, R. Popovienė kartojo, kad sprendimus dėl egzaminų rezultatų pakėlimo priėmė ne ji, o atitinkami egzaminų vertinimo komitetai. Šiuos sprendimus, pasak jos, tvirtino NŠA.
Vis tik, liberalas Simonas Kairys kėlė klausimą, kaip visi vertinimo komitetai pasiūlė vienodą sprendimą – prie rezultatų pridėti po 10 taškų.
„Komitetą sudarantys asmenys tarpusavyje negali bendrauti su kitų dalykų komitetų asmenimis. Ir kaip jie visi staiga (…) priėmė vieningus sprendimus, o lietuvių kalbos (komitetas – ELTA) nepriėmė? Jūs manęs niekaip neįtikinsite“, – pažymėjo jis.
„Tiesiog buvo moksleivių protestas, jūs išsigandote, dirbtinai greitinote situaciją, kad pranešti žinią“, – savo teorija dalijosi S. Kairys.
Tuo metu liberalas Vitalijus Gailius kvestionavo ministrės žinias apie Švietimo įstatyme įtvirtintus principus.
„Švietimo sistema yra grindžiama aiškiais 5 principais, kurie apibrėžti Švietimo įstatyme. Jums, aišku, jie yra žinomi. Tai kokiu principu Švietimo ministerija vadovavosi ir kas suteikė teisę Švietimo ministerijai pažeisti 5 principus, kuriais grindžiama švietimo sistema?“ – kėlė klausimus Seimo narys.
„Aš norėčiau pasakyti, kad visus sprendimus priimame vadovaujantis teisės aktais“, – patikino ministrė.
Galiausiai, V. Gailius pasiūlė frakcijai paprašyti NŠA pateikti egzaminų vertinimo komitetų protokolus.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusį trečiadienį, paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ŠMSM vadovės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi, siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16-os ir šiuo metu nustatytos 35-ių taškų egzaminų išlaikymo kartelės.
Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių bei tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuojama, jog pridėjus po 10 taškų, žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią, 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas, stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti lieka šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.
Pirmadienį susidariusią situaciją ministrė aptarė su Seimo TS-LKD frakcija. Tuomet R. Popovienė tikino, jog pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Socialdemokratė akcentavo, jog abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
