Visi žinome auksinę taisyklę – jei norime būti sveiki, turime ne tik atkreipti dėmesį į tai, ką valgome, bet ir būti fiziškai aktyvūs. Airijos visuomenės sveikatos ir socialinės rūpybos tarnyba „HSE“ skelbia, kad būdami fiziškai aktyvūs žmonės gali net 50 proc.sumažinti tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Kokia aktyvi veikla yra naudingiausia žmogaus organizmui? Ir kaip ją pagerinti gali šiuolaikinės technologijos?
Veikla, neturinti amžiaus cenzo
Važiavimas dviračiu pripažinta viena iš 10-ties sveikiausių sporto šakų, suteikiančių ne tik gerų emocijų, bet ir didelę sveikatingumo naudą jos mėgėjams. Šis užsiėmimas neturi jokio amžiaus limito, tačiau vos 30 minučių 3-5 dienos per savaitę aktyvaus važiavimo dviračiu gali padėti įvairiapusiškai sustiprinti sveikatą.
„Better Health Channel“ duomenimis, 4 metus trukusiame Danijos tyrime, kuriame dalyvavo 30 tūkst. dalyvių, nustatyta, kad reguliarus važinėjimas dviračiu padeda apsisaugoti nuo širdies ligų. Negana to, tokia aktyvi fizinė veikla padeda stiprinti kojų raumenis ir puikiai tinka tiems, kurie turi problemų su sąnariais, nespadeda pagerinti jų judrumą, minimaliai juos apkraudama. Svarbu ir tai, kad važiuojant dviračiu galima praleisti daugiau laiko gryname ore. Tokiu būdu organizmas turi galimybę pasisavinti didesnį kiekį deguonies. Taip pat važiuojant dviračiu padidėja kvėpavimo dažnis, o tai padeda stiprinti plaučius.
Nors galima suskaičiuoti aibę važiavimo dviračiu privalumų fizinei sveikatai, tokia veikla gali prisidėti ir prie psichologinės sveikatos puoselėjimo. Važiavimas dviračiu pareikalauja susikoncentruoti į atliekamą veiksmą bei supančią aplinką. Tai padeda atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir mėgautis akimirka čia ir dabar. Todėl reguliarus važiavimas dviračiu gali palengvinti nerimo ar depresijos simptomus.
Neatsiejamas pagalbininkas sportuojantiems
Nors aktyvus laisvalaikis gali suteikti daug naudos, pastebima, kad pradėti sportuoti dažnai gali atrodyti sudėtinga. Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, šiandien rinkoje randami technologiniai įrenginiai, pavyzdžiui, belaidės ausinės, gali puikiai papildyti aktyvaus žmogaus laisvalaikį. Nuotaikinga ir įkvepianti muzika gali padėti sportuojantiems susikaupti, suteikti motyvacijos bei išlaikyti reikiamą energijos lygį visos treniruotės metu.
„Jei norime, kad muzika netaptų erzinančia sporto dalimi, svarbu pasirinkti tokias belaides ausines, kurios ne tik puikiai perteiktų visas muzikos subtilybes, bet ir būtų patogios. Vienos tokių yra ir rinkoje pasirodžiusios atviro tipo belaidės ausinės „Huawei FreeClip“. Jos yra sudarytos iš trijų dalių – „C-bridge“ (C formos tiltelio), ergonomiško pupelės formos modulio ir akustinio rutulio. Kadangi C formos tiltelis yra pagamintas iš aukštos kokybės nikelio ir titano formų atminties lydinio, tai padeda ausinėms prisitaikyti prie įvairių formų ir dydžių ausų. Ausines patogu nešioti ir dėl to, kad jos yra itin lengvos – kiekviena jų sveria vos 5,6 g. Įrenginio dizainas leidžia ausinėms išlikti tvirtai prigludusioms prie vartotojo ausų net ir atliekant įvairius jogos, akrobatinius pratimus ar bėgiojant. Todėl tokios ausinės patogios naudoti užsiimant bet kokia aktyvia fizine veikla”, – pasakoja U. Eidžiūnaitė.
Raktas į sveikesnį rytojų: kas gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų?
Tačiau, anot ekspertės, išskirtinis įrenginio dizainas ne vienintelis privalumas, kuriuo pasižymi toks įrenginys.
„Belaidžių ausinių konstrukcija leidžia iki galo neatsiriboti nuo aplinkos supančių garsų, o tai suteikia saugumo jausmą, jei, pavyzdžiui, mėgstame lauke važinėtis dviračiu ar aktyviai vaikščioti. Taip pat sportuojant svarbu tampa, kad ausinėmis būtų galima naudotis ilgą laiką. „Huawei FreeClip“ leidžia vienu įkrovimu jomis naudotis net iki 8 valandų arba iki36 valandų su įkrovimo dėklu“, – belaidžių ausinių privalumus atskleidžia pašnekovė.
Užsiėmimas kūnui, protui ir sielai
Dar vienas populiarus fizinis užsiėmimas, kuris atsirado daugiau nei prieš 5 tūkst. metų – joga. Pasaulyje ją praktikuoja daugiau nei 300 mln. žmonių. Jogos užsiėmimų metu raminanti muzika apjungia kvėpavimą bei didelio fizinio pasiruošimo nereikalaujančiais fiziniais pratimais, kuriuos galima atlikti ne tik grupinių užsiėmimų metu, bet ir patogiai namuose.
Jogos metu atliekami švelnūs judesiai ir tempimo pratimai puoselėja sąnarių sveikatą bei judrumą, mažiną jų sustingimą bei įtampą. Tokia veikla taip pat puikiai tiks ir tiems, kurie skundžiasi nugaros, kaklo, pečių skausmais ar nori atsikratyti įpročių,darančių įtaką blogai laikysenai.Joga apima įvairius judesius ir pozas, skatinančias kraujotaką visame kūne. Dėl geresnės kraujotakos deguonis ir maistingosios medžiagos efektyviau pasiekia ląsteles, taip pat padeda iš audinių pašalinti toksinus.
Tačiau jogos praktikavimas neapsiriboja vien fizine nauda. Nenuostabu, kad didelė dalis žmonių užsiima tokia veikla norėdami atsikratyti vidinės įtampos. Įrodyta, kad joga mažina kortizolio, pagrindinio streso hormono, gamybą ir didina endorfinų, dažnai vadinamų geros savijautos hormonais, sekreciją. Dėl to sumažėja streso lygis ir skatinamas atsipalaidavimo bei geros savijautos jausmas. Įdomu ir tai, kad tam tikros jogos technikos, pavyzdžiui, pranajama (kvėpavimo pratimai) ir meditacija subalansuoja autonominę nervų sistemą, kuri valdo nevalingas kūno funkcijas, tarp jų – širdies ritmą, virškinimą ir kvėpavimo dažnį. Ši pusiausvyra skatina bendrą atsipalaidavimą ir mažina organizmo reakciją į stresą.
