Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota, laikyta stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę, o vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Šiandien Joninės – svarbi šventė ne tik Jonams ar Janinoms, bet ir visai tautai. Žolelių galių įtikėjimas bei gamtos stebuklai suartina žmones ir kviečia tąnakt pasimėgauti draugija gryname ore.
Sujungė miesto gyventojus
Nors vasarotojai neretai renkasi savaitgalius praleisti užmiestyje, Kauno kultūros centras kvietė likusius kauniečius ir miesto svečius pakilti nuo televizijos ekranų ir įsisukti į vakarinį Joninių veiksmą miesto senamiestyje. Čia užgimusios dainos bei šokiai artino kiekvieno kauniečio širdį.
Šiais metais žiūrovus stebino begalė skirtingų pasirodymų. Tautiškumo ugnele degė Kauno kolegijos ansamblio „KauKas“ ir Kauno technikos kolegijos ansamblio „Pušynėlis“ šokėjai, Vandžiogalos laisvalaikio salės tradicinė kapela, Kauno kultūros centro liaudiški kolektyvai, Kauno kultūros centro folkloro ansamblis „Gadula“ bei sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“. Abejingų nepaliko ir šiuolaikišką muziką demonstravę folkroko grupė „Kūjeliai“ bei „Zucchero Tribute Band LT“.
Vainikų pynimas bei kitos Joninių apeigos
Kauno pilies lomoje vykęs koncertas ragino miestelėnus nesiskirstyti, o tautinių tradicijų puoselėtojai kvietė sudalyvauti ir tradicinėje Joninių šventės dalyje. Nuo pat senovės Joninės žinomos kaip tradicinių apeigų šventė. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų, o nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas ir net iš jų spėdavo ateitį.
Apeigų neapsieita ir kauniečių minimoje šventėje. Kauno Santakos parke merginos taip pat prisiminė senolių tradicijas ir pynė vainikus, kuriuos vėliau plukdė didžiausiose Lietuvos upėse. Šventės dalyviai draugiškai dalinosi duona bei linksminosi šokdami bei dainuodami apeiginiuose rateliuose. Joninių šventę vainikavo pagrindinis simbolis – aukuras, dar labiau apjungęs kauniečius ir leidęs tą naktį išsipildyti slapčiausiems troškimams.