Iki didžiųjų švenčių liko kelios dienos. Tokiu metu sulaukiu nemažai žurnalistų klausimų, ko palinkėčiau.
Pamenu, pernai sakiau, kad gražiausios eglutės turi žibėti ir džiuginti ne miestų aikštėse, o žmonių namuose, artimųjų draugijoje. Būtent tai man yra Šv. Kalėdos, o ne nuolatinės varžybos, kieno eglė didesnė, puošnesnė ar kitoniškesnė. Svarbu kiekvienam savaip susikurti tą jaukumą ir juo mėgautis.
Užtat tikrai žinau, ko norėčiau palinkėti šiemet nuoširdaus, šilto pokalbio su brangiais žmonėmis: įsiklausyti, išgirsti ir tiesiog pasisemti jų išminties. Tai yra neįkainojama.
Jaučiu, kad tokią dovaną pats gavau visai neseniai: praėjusią savaitę su žmona Loreta aplankėme Prezidentą Valdą Adamkų. Paprastai susitinkame bent porą kartų per metus labai vertinu kiekvieną progą pabendrauti.
Pavasarį Prezidentas pats viešėjo savo jaunystės sporto erdvėse Dariaus ir Girėno stadione, Sporto halėje. Į Kauną jau kuris laikas jis tyliai užsuka ir dažniau aplankyti savo gyvenimo žmogaus, šviesaus atminimo ponios Almos amžinojo poilsio vietą Petrašiūnuose.
Šįkart naujienas apie Kauną nuvežėme Prezidentui į namus: apie baigiamas jo vardo Lengvosios atletikos maniežo statybas prie Ąžuolyno, projektuojamą naują Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos pastatą Aleksote. Tai simboliniai ženklai, primenantys, kad ši išskirtinė asmenybė yra tikras kaunietis.
Pabendravome neilgai, bet ir to užteko, kad įsitikintume, jog, nepaisydamas garbingo amžiaus, jis vis dar pasinėręs į veiklas, domisi aktualijomis. Atrodo, kaip tais aktyvaus darbo metais, Prezidentas stengiasi atrasti laiko ir skirti dėmesio viskam, kas jam nuoširdžiai rūpi. Dar prieš valandą priėmė vaikus, kovojančius su onkologinėmis ligomis, o čia jau šiltai bendrauja su kitais svečiais.
Atrodo, kad jo empatijos užtenka visiems. Atvirai sakau, kiekvienas turime ko pasimokyti iš šio buvusio ilgamečio mūsų šalies vadovo. Jo pavyzdys, visų pirma, man siejasi su aukščiausio lygio žmogiškumu, kurio dažnas savo kasdienybėje pritrūkstame.
