Šiandieną dvi sveikas mergytes sūpuojanti Jurgita dar prieš metus nebuvo tikra, ar jai ir medikų komandai pavyks išgelbėti dvynukes. Kad laukiasi monochorioninių dvynių, moteris sužinojo 13-tą nėštumo savaitę. Netrukus moteriai nustatytas ir dvynių transfuzijos sindromas – tai diagnozė, kurią Kauno klinikose išgirsta 3-4 moterys per metus.
Medikai pabrėžia, kad nesiimant jokių priemonių tokie dvyniai neišgyvena ir tik ankstyva diagnostika bei laiku pritaikytas gydymas gali dovanoti gyvybę.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre sutelkta diagnostinė aparatūra ir profesionaliai dirbanti komanda užtikrina vaisiaus ligų diagnostiką, reikalingą gydymą ir nuolatinę priežiūrą pacientėms iš visos Lietuvos. Tai bene vienintelė vieta šalyje, kur sėkmingai gydomos pacientės su dvynių transfuzijos sindromo diagnoze.
Pasak centro vadovės gydytojos dr. Eglės Machtejevienės, – „dvynių transfuzijos sindromas – tai monochorioninių dvynių komplikacija, kuomet dėl placentoje susidariusių kraujagyslių anostomozių vaisių kraujotaka pasiskirsto netolygiai. Tokiu atveju vienas vaisius (recipientas) turi gausesnę kraujotaką, daugiau vaisiaus vandenų ir gali nukentėti nuo per didelio kraujo kiekio. Dar sunkiau vystosi kitas dvynys (donoras), kuris nuolat kenčia nuo kraujo stygiaus, ilgainiui mažėja ir galiausiai nelieka ir vaisiaus vandenų. Jei tokiu atveju moteriai nėra suteikiama pagalba ir gydymas – dvyniai žūsta“, – grėsmes vardijo centro vadovė.
Visoms nėščiosioms, kurios laukiasi dvynių, 11-13 savaitę yra atliekamas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis nustatyti, kokių – monochorioninių ar dichorioninių – dvynių moteris laukiasi. Jei moteris nešioja monochorioninius dvynius, ji yra tiriama dėl dvynių transfuzijos sindromo, kuris pasireiškia 10-15 proc. atvejų. Jurgitai taip pat 13-tą nėštumo savaitę buvo atliktas tyrimas ir patvirtintas dvynių monochorioniškumas, – „iš pradžių situacija buvo stabili ir gydymo nereikėjo, tiesiog nuolat buvau stebima gydytojų. Tačiau 21-ą savaitę vienam iš dvynių pradėjo trūkti vaisiaus vandenų, būklė sparčiai blogėjo. Reikėjo greitai reaguoti ir Kauno klinikų medikai tikrai labai operatyviai padėjo mūsų šeimai išsaugoti dukrytes, suorganizuojant būtiną tokiu atveju procedūrą Švedijoje“, – pasakojo moteris.
Jurgita su vyru jau tos pačios savaitės pabaigoje vyko į Stokholmo Karališkojo instituto Vaisiaus medicinos centrą, kur moteriai buvo atlikta kraujagyslių anastomozių lazerio koaguliacija – procedūra, kurios metu, naudojant vietinę nejautrą, įvedamas fetoskopas ir lazeriu užkoaguliuojamos matomos anastomozės bei placenta yra padalijama į dvi dalis abiems vaisiams vienodai. Tokios procedūros leidžia išsaugoti užsimezgusią gyvybę ir 90 procentų atvejų yra išsaugomi abu kūdikiai, 95 procentais išsaugomas vienas iš dvynių.
Tokiais atvejais Kauno klinikos kreipiasi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą komisiją, kuri sprendžia pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ar gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje klausimus. Komisijai priėmus sprendimą bei gavus leidimus, procedūra moteriai yra finansuojama, šeima savarankiškai organizuojasi kelionę ir apgyvendinimą svetur. „Labai smagu pasidžiaugti, jog šiuo atveju sistema Lietuvoje veikia puikiai. Sėkmingas ir operatyvus bendradarbiavimas tarp institucijų padeda gelbėti gyvybes“, – džiaugėsi dr. E. Machtejevienė.
„Labai svarbus yra ir glaudus bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, kolegomis, kurie mūsų moterims suteikia tokias medicinos paslaugas, kurių Lietuvoje dar neturime. Todėl esame labai dėkingi kolegoms iš Švedijos – centro vadovui dr. P. Lindgren, lietuviui dirbančiam Švedijoje gydytojui dr. M. Kublickui, dr. S. Ek bei visai komandai už tai, kad mūsų pacientai gali jaustis saugiai ir jaukiai lyg namie“.
Šiandieną, kalbėdama apie savo laukimo istoriją, Jurgita labai jautri, – prisimindama kiekvieną smulkmeną, detalę ji negaili padėkos žodžių Kauno klinikų medikams, bei medikų komandai Švedijoje. „Esu be galo dėkinga gydytojai Eglei, kuri savo darbą atlieka su meile, visuomet jaučiau jos rūpestį ir palaikymą, – bendravome telefonu net ir jai atostogaujant. Ji niekuomet nepaliko mūsų. Ji – gydytoja nuo Dievo“.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras taip pat bendradarbiauja su Hamburgo-Ependorfo universitetine ligonine, priklauso Šiaurės šalių Vaisiaus medicinos tinklui (angl. Nordic Network of Fetal Medicine). Toks bendradarbiavimas leidžia mūsų šalies moterims sulaukti pagalbos ir taikyti gana retas procedūras, gydymą, taip pat Kauno klinikų medikams konsultuotis su kolegomis dėl ypatingai retų ar nediagnozuotų ligų atvejų.
Kauno klinikų centro medikų komanda taip pat optimistiškai tikina, kad netrukus svarbiausios retos procedūros bus prieinamos ir Kaune.
Kauno klinikų informacija ir nuotrauka
