Dar sekmadienį iš kauno kilęs „drifteris“ Aurimas Vaškelis pasiekė daugelio šonaslydžio lenktyninkų svajonę – įveikė Duane McKeeverį ir pelnė pergalę Didžiosios Britanijos šonaslydžio čempionato paskutiniame etape taip iškovodamas bilietą į „Formula Draft“ lygą.
Ar galėtum plačiau papasakoti, koks buvo šis sezonas? Kaip sekėsi?
Praeitas sezonas buvo dar sunkesnis nei šis. Po pirmų tokio aukšto lygio varžybų BDC lygoje teko stipriai padirbėti prie automobilio – praeitą žiemą buvo visiškai perrinktas automobilis, nemažai kas patobulinta ir atnaujinta. Už tai dėkoju visiems savo rėmėjams, prisidėjusiems tobulinant ir gerinant mano bolidą. Šis sezonas irgi nebuvo labai lengvas ir paprastas. Patyrėm nemažai automobilio gedimų ir vis ko nors pritrūkdavo, kad išsiveržtume į priekį. Sezonui įpusėjus kaip ir viskas susidėliojo į savo vietas ir automobilis pradėjo veikti be didesnių priekaištų. Todėl visiškai apsipratus su automobiliu paskutiniame etape su komanda įdėjome 110 % pastangų ir išnaudojome visas geriausias BMW savybes.
Koks buvo kelias pergalės link?
Kelias į pergalę niekada nebūna lengvas, ypač tokiame lygyje, kur dalyvauja begalė stiprių varžovų su labai gerais automobiliais. Paskutinis etapas prasidėjo pakankamai gerai –pravažiavau kelis kartus trasa, kurioje jaučiausi puikiai ir užtvirtintai: trasa tiko tiek man, tiek mano automobiliui. Deja, po kelių važiavimų sulūžo greičių dėžė, bet tai nebuvo didelė tragedija, kadangi visada vežiojamės 2 papildomas. Turėjome valandą laiko jai pakeisti iki kvalifikacinių važiavimų. Visa mano komanda supuolė padėti kuo gali ir ta problema buvo išspręsta per mažiau nei 30 minučių, tad esu labai dėkingas jiems visiems. Visos komandos darbo rezultatas – kvalifikacinį važiavimą baigiau šeštas. Visuose poriniuose važiavimuose teko labai stiprūs varžovai, ypač top 16, kur susitikau su Mattu Carteriu, kurio vis nesugebėjau įveikti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet sukaupęs visą sportinį pyktį ir su trupučiu sėkmės sugebėjau jį nukauti. Nukovus Mattą Carterį atsirado galimybė užimti 3 vietą bendroje įskaitoje. Kai įveikiau visus drauge startavusius ir užlipau ant aukščiausios pakylos buvo dviguba šventė.
Kas padėjo įveikti konkurentą? Ar jis darė klaidų, ar mūsiškis neklydo?
Buvau pagavęs ritmą, nes nuo top 8 varžybų tempas stipriai pagreitėjo ir važiavimų laukėme kur kas trumpiau, tad visada jaučiausi gerai ir pasiruošęs, o atėjus finalui nebuvo ko prarasti – reikėjo važiuoti. Atidaviau visas paskutines jėgas, nors važiavom su tokiomis pačiomis padangomis ir panašaus galingumo automobiliais. Konkurentui nebuvo galimybių manęs pavyti, kas iki šiol jam lengvai sekdavosi, nes jis yra labai greitas ir agresyvus vairuotojas. Taigi šį kartą aš užėmiau nugalėtojo vietą ant pakylos.
Ką ji reiškia tau pačiam?
Pergalę iškovoti visada yra malonu, o ypač paskutiniajame sezono etape nukauti dar iki šiol šį sezoną nenukautą Duane McKeeverį buvo tiesiog nerealu. Duane McKeeveris yra nuostabus vairuotojas, dėl to jis ir tapo 2018 čempionu ne tik Anglijoje bet ir Airijoje. Užimti jo vietą ant podiumo buvo ypač saldu. Pergalė tarsi atsidėkojimas visiems, kas man padėjo iki čia atkeliauti, ypač mano pagrindiniams rėmėjams „Litkraft“; tikiuosi, jie džiaugiasi tiek pat kiek visa mūsų komanda.
Laimėjai galimybę dalyvauti „Formula Drift“, tad kokie ateities planai? Kas toliau?
Laimėti Formula Drift Pro licenciją yra kiekvieno šonaslydžio piloto svajonė, tai yra aukščiausia organizacija su geriausiais vairuotojais iš viso pasaulio, tai ne ta lyga, į kurią patenka bet kas, turi iškovoti galimybę ten patekti. Deja, šiuo metu „Formula Drift“ nėra mūsų prioritetas, bet atsiradus rėmėjams, kurie mumis patikėtų, tokios galimybės neatmestume. Kol kas nėra daug ateities planų, reikia susitikti su rėmėjais, apšnekėti šį ir ateinantį sezonus, su jais pabendravus viskas turėtų paaiškėti – vėl važiuosime BDC ar persikelsim į Europos „Drift Masters“, o gal netgi krausimės lagaminus į Ameriką… Dar nieko nežinome.
