Eksperimentinę laboratoriją, praėjusiais metais atstovavusią Lietuvai Venecijos bienalėje, kuruoja Nomeda ir Gediminas Urbonai.
Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) bus pristatytas unikalus projektas – čia duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai.
2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais
„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos sukurta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, Pelkių intelekto modulis ir kiti elementai.
Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.
„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, kur prieš 70 metų buvo rengiamas Manheteno projektas, skirtas atominės bombos bandymams“, – paaiškino Gediminas Urbonas.
Anot kuratorių, priešingai nei šiandien populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, modeliavo biologinį kompiuterį.
Mokykla, jungianti įvairias technologijas ir disciplinas
„Pelkių mokykloje“ vykstantiems eksperimentams tinkamiausią erdvę tyrėjai įžvelgė universitete – dėl sąlygų, kurias gali suteikti mokslinė institucija. „Norint, kad eksperimentai būtų kuo labiau netikėti ir kartais net netelpantys į meno logiką ar konvencijas, natūralu, kad „Pelkių mokykla“ tęsia veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai ir yra labiausiai laukiami“, – sakė Nomeda Urbonienė.
Pasak MIT tyrėjų, laboratorijos erdvė skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumui, gebėjimui orientuotis skirtingose erdvėse ir disciplinose. Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai „Pelkių mokykloje“ ieškos naujų bendradarbiavimo formų, rengs bendrus projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.
„Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto“, – projekto siekius paaiškina kuratoriai.
Atidarymo programoje numatoma ekskursija kartu su Gediminu ir Nomeda Urbonais po „Pelkių mokyklos“ erdvę universitete ir bendruomeniškos vaišės su gėrybėmis iš Čepkelių ir Aukštumalos pelkių. Prieš atidarymą kartu su VDU studentais intensyviame kurse planuojama sukurti ir naują Pelkių intelekto modulį.
Vienas pagrindinių akcentų naujojoje erdvėje – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti „Pelkių vadovai“ (angl.Swamp Manual), pelerinos, pristatančios architektų vizijas apie pelkių paviljoną, ir kiti elementai. Viename balkone bus pristatyti itin novatoriški bienalės projektai, skirti pelkių intelektui, hibridiniam radijui, islandiškoms durpėms ir kt.
Po „Pelkių mokyklos“ atidarymo Vytauto Didžiojo universitete Nomeda ir Gediminas Urbonai išvyks skaityti pranešimų svetur – MIT tyrėjai planuoja apsilankyti Kabelvago filmų mokykloje (Norvegija), Dubajaus Globaliniame meno forume (JAE), CAFA Dizaino mokykloje Pekine (Kinija), MIT architektūros simpoziume Kembridže (JAV), Venecijos universitete (Italija) ir kitose institucijose.
2018 metais „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai 16-ojoje tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas. Iniciatyvą parėmė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Architektūros ir planavimo mokykla (SA+P) ir Meno, mokslo ir technologijos centras (CAST), Šiaurės kultūros fondas (Nordisk Kulturfond), Norvegijos šiuolaikinio meno biuras (OCA) ir UAB „Durpeta“.
Po atidarymo „Pelkių mokyklos“ ekspoziciją Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23) bus galima aplankyti pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val.
Kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, VDU)
Ekspozicijos architektė: Indrė Umbrasaitė
„Garso baublys“: Nicole L’Huillier (MIT)
„Kvapų drevės“: Aušra Černiauskienė, Reda Valentinavičienė ir Jurga Jakubauskienė
„Pelkių pončai“: Sandra Straukaitė ir Gailė Pranckevičiūtė
Šepetos durpių kolona: Remigijus Daubaras ir UAB „Durpeta“
Pelkių intelekto modulis: Jonas Kubilius (MIT)
visit.kaunas.lt inf.
