„Kaunas ryškiai – vienas-nulis – laimi prieš Vilnių“, – lankydamasis Kauno Dariaus ir Girėno stadione žurnalistams sakė miesto meras. Ir ironiją galima suprasti. Nacionalinio stadiono sostinėje statybos epopėja išties daugelio lyginama su sovietmečio Baikalo-Amūro magistralės (BAM-o) istorija, trukusia kelis dešimtmečius ir tapusia gausybės šmaikščių anekdotų objektu. Vilniuje stadionas, pagal pirminį projektą, turėjo būti baigtas dar 1992-aisiais metais. Keliskart skelbta apie projekto iškilmingą atgaivinimą, rengti konkursai.
Na o mūsų mieste Kauno Dariaus ir Girėno stadione statybos darbus tikimasi baigti iki liepos vidurio, o pirmąsias futbolo rungtynes surengti rudens pradžioje. Taip sakė ir savivaldybės atstovai, trečiadienį apžiūrėję darbų eigą.
Tuo tarpu meras pasidžiaugė, kad stadiono kaina netapo kosmine. Tiesa, vėliau meras sulaukė ir nepatogių klausimų apie “Vičiūnų grupės” pasitraukimą iš Rusijos ir galimo trečios kadencijos siekimo, tad replikavo irzliai. „Kaip gerai, kad galėčiau pagal kažkokius kriterijus atrinkti jus (suprask, žurnalistus), tai „biški“ sveikesni būtų klausimai“, – suirzęs atsakė meras. Tačiau išgirdęs patikslinimus, kad tas klausimas domina visus žurnalistus, labai lakoniškai tarė: „nežinau, dar nesugalvojau“.
Tačiau grįžkime prie stadiono. Dabar čia atliekami paskutiniai darbų štrichai: montuojami šviestuvai, garso kolonėlės, turėklai, turniketai ir sporto infrastruktūros įrenginiai. Vienas pagrindinių akcentų – žalia veja. Ji jau dengia bemaž pusę aikštės. Naująją dangą šildys 33 km ilgio vamzdelių sistema, o drėkins – apie 250 laistymo purkštukų. Pasak projekto vadovo Lauro Zakaro išeiti į finišo tiesiąją nesutrukdė nei turkų pasitraukimas, nei dėl karo Ukrainoje sudėtingesne tapusi logistika.
Kelių korekcijų prireikė, kito atramos, stadiono fasado apdailos medžiagos. Teigiama, kad užbaigus darbus jis atitiks aukščiausią 4-ąją kategoriją. Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičius padėjo ir tinkamas pasiruošimas – esą nepaveikė nei covidas, nei Kinijos santykių pabloginimas, nei karas. Nes laiku spėta susipirkti medžiagas ir įrangą. Pasak jo, pradėjus darbus dabar, statybos kainuotų „70-80 proc. brangiau“.
Taigi, finišas jau matosi. Tiesa, kada tiksliai naujajame Kauno stadione įvyks pirmasis renginys, priklausys nuo sėkmės ieškant koncesininko. Daugiau apie tai – mūsų vaizdo reportaže:
