Kasmetinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidžia, kad Kauno investicijos į kultūros paveldo atnaujinimą išlieka didžiausios tarp visų šalies savivaldybių. Lyderio pozicijas išlaikyti padeda jau vienuoliktus metus skaičiuojanti miesto Paveldotvarkos programa, aiškūs saugomo objektų tvarkybos ir finansavimo modeliai, statinių tyrimų bei būklės vertinimo strategija.
„Gražėjantys paveldinių pastatų eksterjerai Kaune pastebimi ne tik kauniečių, bet ir nacionaliniu mastu: pelnytas Europos paveldo ženklas, UNESCO pasaulio paveldo titulas. Valstybinė kultūros paveldo komisija jau beveik tris dešimtmečius renka ir analizuoja duomenis paveldosaugos srityje. Kaunas prieš keletą metų sulaukė jų simbolinės padėkos už ženklų miesto finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą.
Pastaruosius metus Kaunas ir toliau figūruoja kaip vienas pagrindinių paveldosaugos lyderių ir sektinų pavyzdžių. Tai motyvuoja mus tobulinti procesus, dalintis žiniomis bei patirtimis apie pastatų priežiūros, apsaugos bei atnaujinimo procesus“, – sake Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Naujausio Valstybinės Kultūros paveldo komisijos tyrimo duomenimis, 2023-iais didelėmis sumomis kultūros paveldui išsiskiria Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių miestai bei žiedinės savivaldybės, taip pat mažesnės Biržų, Rokiškio ir Akmenės rajonų savivaldybės. Jos vykdo didelės apimties tvarkybos darbus sakraliniuose objektuose, dvaruose, paveldiniuose pastatuose, pritaikant juos šių dienų reikmėms.
Vos šešios savivaldybės kultūros paveldui skyrė šešiaženkles investicijas. Kaunas ženkliai lenkia kitus didžiuosius šalies miestus, paveldo priežiūrai skirdamas virš 8,3 mln. eurų. Toliau besirikiuojančių savivaldybių – Klaipėda, Biržų ir Kauno rajonai, Vilniaus bei Vilniaus rajonas – dedikuotos lėšos svyravo tarp 1,7–4,4 mln. eurų.
Atnaujintų Kauno objektų sąraše – ikoniška Kauno rotušė, vienas iš labiausiai atpažįstamų miesto architektūrinių simbolių – šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Taip pat UNESCO ir Europos paveldo pripažinimą pelnę tarpukario grynuoliai: legendinė Kauno sporto halė, vienas seniausių kino teatrų Lietuvoje – „Romuva“. Šie objektai restauruoti su solidžiu finansavimu iš savivaldybės bei ES biudžetų.
Vienuolika metų veikianti Kauno Paveldotvarkos programa – pagrindinis miesto įrankis istorinių pastatų restauravimui. Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip du šimtai pastatų savininkų.
Aukštus rezultatus lemia ir tai, kad Kaunas yra viena iš aštuonių šalies savivaldybių, kuriose nuolat dirba nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Tyrimo duomenimis, būtent Kaune suorganizuota daugiausiai posėdžių – 12. Kitos savivaldos klausimų aptarimui renkasi rečiau, pavieniais atvejais perka paslaugas iš nepriklausomų ekspertų. Taip pat pastebėta tendencija, kad ankstesniais metais dalis vertinimo tarybų veikė tik formaliai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija nešališką savivaldybių vertinimą atlieka nuo 1997 m., pasitelkdama dvylikos nepriklausomų ekspertų komandą. Surinkti duomenys ilgą laiką vertinti tik per skiriamą finansavimą, vėliau įvesti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai: savivaldybių lėšų skyrimas ir pritraukimas kultūros paveldo apsaugai, paveldosauginės aktualijos.
