Kiek egzistuoja būdų švęsti bendrystę ir gyvenimą? Antrasis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas „Santaka“, daugialype programa užtvindęs miestą, parodė – lygiai tiek, kiek yra mūsų. Kiekvienas kaunietis ar Europos kultūros sostinės svečias šį gegužės savaitgalį kūrė savo šventės formulę. Skaičiuojama, kad per tris dienas „Santakos“ renginiuose apsilankė keli šimtai tūkstančių kultūros ir meno ieškotojų, o pasirodymus kūrė virš 1000 atlikėjų – dainininkų, akrobatų bei aktorių.
Nuo vakarienės stalo Laisvės alėjoje iki trankių šokių Rotušės aikštėje, nuo klausimus keliančių šiuolaikinio meno akcentų netikėtose erdvėse iki širdį ir kūną glostančių tradicinių pirties ritualų paupyje. Nuo karštligiško, net labiau nei sausį į lipdukų medžioklę įtraukusio Kauno Žvėries žaidimo iki ramių atokvėpio stotelių meno oazėse ar asmenukės įkopus į tik šiam savaitgaliui Nemuno ir Neries santakoje iškilusį apžvalgos bokštą. Tarptautiniu kultūros festivaliu virtusi „Santaka“ – iki šiol spalvingiausia ir turiningiausia Kauną ištikusi šventė.
Penktadienį atšventus penktąją „Kiemų šventę“ centrinėje Kauno ašyje, Laisvės alėjoje, šeštadienį pagrindinis „Santakos“ veiksmas persikėlė į Senamiestį ir kitas miesto dalis. Nuo ryto oranžiniai kamuoliai bumbsėjo turnyre „Gatvės Žvėris“ prie Krepšinio namų, o prie Neries susirinkę vantos broliai įkūrinėjo savo pirteles bei rengėsi pokalbiams apie sveikesnį gyvenimą.
Nekantriausieji jau vidurdienį nėrė į tris katalonų „Espectacle Spectacular“ įkurtus teminius labirintus, kuriuos pereiti norint teko gerokai paklaidžioti ir pasukti galvas. Atpildas už sėkmingai įveiktus užraktus – visų amžiaus grupių žiūrovus įtraukęs spektaklis „Asteroidas, kurį dovanojo Kauno valstybinio lėlių teatro surengtas tarptautinis festivalis „Kaunas Puppet 22“ ar, užsukus į kūrybinių patirčių miestelį, pačių pasidaryti smilkalai. Žinoma, ir suvenyrai iš tradicinės Kauno gimtadieniui dedikuotos mugės, kurioje, kaip ir Kiemų šventėje, šiemet netrūko ir dalyvių iš Ukrainos bei kitų šalių.
Ypatingą, kvapą gniaužiantį šou susirinkusiems prie Kauno pilies padovanojo prancūzų akrobatikos trupės „Cie Basinga“ atstovė. 230 m ilgio lynu ji žingsniavo, rodosi, laisvai ir nerūpestingai – ovacijomis pasitikti tokie triukai, kaip špagatas, stovėjimas ant galvos ir kiti neįtikėtini, daugelį metų repetuoti judesiai ore, dešimt metrų virš žemės. Kad šis pasirodymas, lydimas fantastiškos gyvai atliekamos muzikos, pavyktų, kartu dirbo penkiasdešimt „Kaunas 2022“ savanorių-kultūristų, savo kūnais sukūrusių tobulam šou reikalingą lyno įtampą.
Muzikos mylėtojams taip pat atiteko itin skambios dovanos. Tai – populiarių ir dar kylančių atlikėjų koncertai net dviejose scenose. Santakos parke penktadienį visus sveikino Justinas Jarutis, „Saulės kliošas“ ir Monique, šeštadienį estafetę perėmė „Sisters on Wire“, GJan, Saulius Prūsaitis. Ką tik Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Kaunas 2022“ vasaros scenoje netrūko ir svečių iš užsienio – tarp jų LÜCY iš Taivano, „Bratri“ iš Čekijos, švedai „Musica Vitae“. Iki pat rudens aikštę puošiančioje scenoje koncertavo ir įdomiausi Lietuvos kūrėjai bei atlikėjai – Kristijonas Ribaitis, „shishi“, ar siautulingą vakarėlį po didžiojo „Santakos“ šou užkūrę „Baltic Balkan“.
Temstant stebuklingai – o gal Kauno Žvėriui pamojus uodega? – nustojus lyti į Nemuno ir Neries santaką, suplūdo keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, nenorėjusių praleisti antrojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo. „Santaka“ įspūdingo dydžio scena pavertė upių tėvą – pasirodymo žvaigždėmis tapo ne tik įkvepiančius kūrinius dovanoję muzikantai, tarp kurių – savo ugningu pasirodymu apstulbinusi ukrainietė Jamala, Giedrė ir Jessica Shy, Linas Adomaitis, „Beissoul & Einius“, Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara, grupė ROYCE, bet ir baidarininkai, burlentininkai, vandens akrobatai ir visi kiti, kuriems vanduo – labiausiai traukianti stichija.
Aktorius Dainius Svobonas savo klausimais susirinkusiųjų akis, ausis ir sielas navigavo iki pat šou kulminacijos, visam pasauliui dar kartą priminusios, kad Kaunas yra ne tik Lietuvos, bet ir europietiškosios kultūros centras. Kaunas – gyvas organizmas, kurio širdis stipriausiai plaka Nemuno ir Neries santakoje, mitiniame miesto pradžios taške. „Mes galime daugiau nei mums atrodo“ – šiuo teiginiu D. Svobonas palydėjo tūkstantinę minią toliau švęsti „Santakos“, švęsti meno ir kultūros, kurios padedami visi drauge miestą kurs ir po 2022-ųjų.
Sparčiausieji nugriaudėjus ovacijoms skubėjo prieš srovę – atgal į Kauno centrą, į Nemuno salą, kur vidurnaktį įvyko bene sparčiausias skulptūros atidengimas istorijoje. Prožektorių šviesos pasveikino pagaliau pasirodžiusį, švytintį savo kūną pademonstravusį Kauno Žvėrį, kurį nuo šiol gali aplankyti visi norintys. Beje, dar vienas naujas akcentas – keramiko Remigijaus Sederevičiaus atrastas Kauno Žvėries dantis – susidomėjusių laukia prie Kauno pilies. Jis, sakoma, neša laimę tiems, kurie jį pamato ir parodo kitiems.
Šeštadienį prie vandens būrė iniciatyva „Švęskime upę“, pasiūliusi du kultūrinius maršrutus Nerimi ir Nemunu. Išradingai pasipuošusių upeivių laukė kultūrinės stotelės ir bendrai kuriami meno kūriniai.
Sekmadienį „Santakos“ vektorius krypo į Kauno rajoną. Zapyškyje, vaizdingoje Nemuno pakrantėje – jau tradicinis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ ir ilgai lauktas kultūros laivo „Nemuno7“ atidarymas. Istorinė žemkasė, atgimusi kaip meno erdvė, iki šiltojo sezono pabaigos kvies į šiuolaikinio meno parodas, dirbtuves, rezidencijas.
Šiuolaikinio Kauno mito trilogija, prasidėjusi sausio „Sukilimu“ ir padovanojusi nepamirštamą „Santaką“, lapkritį kulminuos paskutiniuoju veiksmu – „Sutartimi“. Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
