Seimo narys Andrius Bagdonas (išrinktas pagal Liberalų Sąjūdžio sąrašą) išplatino pranešimą spaudai: „Ekspertai siūlys sprendimus, kaip išspręsti krizę saulės energetikos sektoriuje“.
Praėjusiais metais, primena A. Bagdonas, kuris pats priklauso valdantiesiems, priėmus įstatymo pataisą, buvo sustabdytos investicijos į didžiąsias saulės elektrines.
Dėl skubotų valdančiųjų, kuriems priklauso ir partija, kuri jį delegavo, „sprendimų saulės energetikos plėtra Lietuvoje sustojo, o ši padėtis jau dabar brangiai kainuoja – Lietuvos vartotojai negauna pigesnės elektros energijos, tikslas – pasiekti energetinę nepriklausomybę tolsta, o energetikos verslas renkasi investuoti į saulės elektrines aplinkinėse valstybėse,” – dūsauja jis savo tekste.
Anot A. Bagdono, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją saulės energetikos sektoriuje, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) kartu su Seimo Liberalų frakcija organizuoja diskusiją.
Joje energetikos ekspertai, skirtingų Seimo frakcijų, energetikos ministerijų atstovai, investuotojai į saulės energetiką ir asocijuotų struktūrų vadovai pateiks savo poziciją ir sprendimus, kaip iš „mirties taško“ išjudinti įstrigusią saulės energetikos plėtrą.
„Pernai skambiai priimtame Proveržio pakete buvo iškelti ambicingi tikslai paskatinti žaliosios energetikos plėtrą. Tačiau dėl skubotų įstatymo pataisų numatyta 2GW kvota sustabdė saulės energetikos projektus. Jau beveik metus sustabdyta didelių saulės jėgainių statyba, o prasidėjus teismų procesui, saulės energetikos proveržio reiks laukti dar keletą metų. Šiuo svarbiu metu, kai privalome užtikrinti mažesnes energijos kainas vartotojams ir siekti energetinės nepriklausomybės, esame įstrigę teisinėse batalijose“, – sako Seimo narys Andrius Bagdonas.
LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus (visada artimo Liberalų Sąjūdžiui) teigimu, Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.
„Mūsų skaičiavimais, sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą. Deja, vienerius metus jau praradome ir galime prarasti dar kelerius metus, jei prasidėtų teisminiai procesai. Reikšmingų lėšų negautų vietos bendruomenės ir žemės savininkai, o valstybė – pelno ir pajamų mokesčio pajamų“, – pabrėžia M. Nagevičius.
Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių. Pastebimai atsiliekame ne tik nuo saulės energetikoje pažengusių valstybių, bet ir nuo kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Estijos.
„Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta“, – pažymi M. Nagevičius.
Ar tai paveiks ir kaip paveiks Vilniaus Karoliniškių arba Kauno Šilainių daugiabučių gyventojų elektros sąskaitas?
Lietuvos Banko analitikas Raimondas Kuodis šias iniciatyvas vertina ironiškai ir lakoniškai. „Saulininkai ir vėjininkai kartu – 10GW? Potencialiai taip Saulininkai IR vėjininkai kartu 10GW? Potencialiai taip. „Litgrid” galės visus pajungti? Nebent įstatymas įpareigos investuot į fizikinių apribojimų įveikimą? Įstatymais prieš fiziką? Sėkmės,” – sakė jis portalui kaunieciams.lt
***
Diskusija „Saulės energetika. (Ne?)prarandamos krizės suteikiamos galimybės pakeisti Lietuvos energetiką“ vyks sausio 10 d., antradienį, Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai). Pradžia – 10 val. 12 val. numatoma trumpoji spaudos konferencija žiniasklaidos atstovams.
Renginys bus transliuojamas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ ir Seimo interneto svetainėje.
