Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mirtingumo rodikliai gerokai lenkia šalies gimstamumo rodiklius. Kol beveik daugiau nei pusę šalies mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, gydytojai kardiologai pasigenda Vyriausybės reakcijos – jų manymu, situacija nesikeis, kol Lietuvoje nėra vieningos strategijos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei perspėti. Viena sudedamųjų dalių – kompensuojami inovatyvus vaistai, kurie jau kompensuojami kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje nuo 2013 metų kasmet gimstančių žmonių skaičius nė karto neviršijo 32 tūkst., o mirusių žmonių skaičius niekada nenusileido žemiau 38 tūkst. Gydytoja kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė sako, kad mažėjantis gimstamumas stebimas daugelyje Europos šalių, tuo metu mirtingumo rodikliu Lietuva išsiskiria.
„Vakarų šalyse įprasta neturėti daug vaikų, tad gimstamumas mažėja visoje Europoje, nesame išskirtiniai. Tačiau kalbant apie mirtingumą – Europos kontekste labai stipriai išsiskiriame sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų. Įvairios šių ligų formos sukelia daugiau nei pusę mūsų šalies gyventojų mirčių kasmet“, – teigia ji.
Pašnekovė priduria, kad pažvelgę į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis pamatytumėme liūdną statistiką – beveik 90 proc. lietuvių turi aukštą cholesterolį. Negana to, Europos kardiologų draugija suskirstė visas Europos Sąjungos šalis pagal riziką numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų į keturias grupes: mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos. Lietuva, kartu su Latvija, yra priskirtos labai didelės rizikos grupei.
„Į visa tai reikėtų pažvelgti kiek kitu kampu: štai antra daugiausiai mirčių Lietuvoje sukelianti priežastis yra onkologija. Vėžį gydyti mokame vis efektyviau, tačiau rekomendacijos, ką daryti, kad vėžys neišsivystytų, nėra iki galo aiškios. Tuo metu rekomendacijos, nurodančios, ką reikėtų daryti, kad neišsivystytų aterosklerozė, yra labai aiškios. Deja, žinios ir praktika atitrūkę viena nuo kitos – žinios sako viena, bet gyventojai linkę remtis visiškai priešingais mitais ir nesilaikyti jokių prevencijos rekomendacijų“, – tikina profesorė.
Prašo apsvarstyti inovatyvių vaistų kompensavimą
Pasak prof. J. Čelutkienės, norint, kad Lietuvoje sumažėtų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikalinga tiek atsakinga Vyriausybės politika, tiek didesnė gydytojų atsakomybė už savo pacientus.
„Kiekvienas gydytojas atsako už savo pacientus. Tai labai svarbu. Tačiau Lietuvoje šiuo metu nėra objektyvių būdų įsitikinti, kad kiekvienas gydytojas daro viską, ką privalo. Reikėtų reakcijos ir valstybės lygiu. Mes esame penketuke pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europos Sąjungoje. Kokia yra mūsų sveikatos politikų reakcija į tai? Lietuvos kardiologų draugija ir gydytojų bendruomenė turi konstatuoti, kad Vyriausybė nėra parengusi užtikrinto veiksmų plano šiuo klausimu“, – teigia gydytoja kardiologė.
Ji sako, kad neseniai buvo priimta Nacionalinė pažangos priemonė, kurioje buvo nemažas skaičius sveikatos klausimų, kuriems dabar skirtas finansavimas. Deja, širdies ir kraujagyslių ligos priemonėje neminimos.
„Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministerija, Seimą su prašymu suformuoti atskirą programą, kuri būtų skirta širdies sveikatai ir numatytų visus reikalingus pokyčius, kad galėtumėme pakeisti situaciją – tai turėtų būti veiksmų kompleksas, į kurį įeina ir vaistų, mažinančių mirties riziką, prieinamumas“, – tikina pašnekovė.
Prof. J. Čelutkienė pastebi, kad šalies gyventojų mirčių statistika lėtai pradėjo keistis į gerąją pusę – tikėtina, kad tai susiję su cholesterolio kiekį mažinančių vaistų pagerėjusių prieinamumu. Tačiau net ir su šiais vaistais rizika pacientų grupei, kuriai būtina pasiekti ypatingai mažą cholesterolio koncentraciją, siekiant apsisaugoti nuo pakartotinio infarkto ar insulto, išlieka. Šiai pacientų grupei sunku gauti šiuo metu valstybės nekompensuojamų inovatyvių vaistų aterosklerozinėms širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.
„Dažnai matome, kad pacientams įprastinis gydymas nepadeda ir reikia inovatyvių vaistų, tačiau jie yra itin brangūs, patys pacientai neturi tam lėšų, o valstybė jų nekompensuoja. Šių vaistų technologijos remiasi monokloniniais antikūnais arba epigenetiniais mechanizmais, kas lemia didesnę jų kainą. Tuomet galime tik konstatuoti, kad gydymo tikslo pasiekti negalime, o pacientas priverstas likti padidintos rizikos grupėje. Tai reiškia, kad mes žinome, kaip riziką sumažinti, tačiau to padaryti, bent jau šiuo metu, neįmanoma“, – dalinasi gydytoja kardiologė.
Ji priduria, kad Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva paruoštas dislipidemijos diagnostikos ir gydymo aprašas, į kurį įtraukti ir minėtieji inovatyvus vaistai.
„Šie vaistai kompensuojami Latvijoje, Estijoje ir daugelyje kitų Europos šalių, tai tikrai nėra naujiena. Mes siekiame, kad būtų apsvarstytas ir šių vaistų kompensavimas Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija sureagavo, sudarė darbo grupę, tačiau kol kas rezultatų dėl trečios eilės vaistų kompensavimo dar nesulaukėme“, – atvirauja pašnekovė.
Šiuo metu rinkoje prieinamos dvi inovatyvių antilipidinių vaistų klasės: vienos klasės vaistus reikia susileisti kas mėnesį, kitos – tik vieną kartą per 3, o vėliau per 6 mėnesius. Prof. J. Čelutkienė sako, kad šių vaistų poveikiai ir kainos yra labai panašūs.
„Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėje atstovaujame Lietuvos kardiologų draugiją ir šį procesą aktyviai stebime bei nesutinkame išleisti dislipidemijos gydymo tvarkos aprašo tol, kol įvertinimas dėl vaistų kompensavimo galimybių nebus baigtas. Žinome, kad tam reikalingi finansiniai resursai, tačiau prašome, kad inovatyvių vaistų, turinčių neabejotiną įtaką mirštamumo mažinimui, kompensavimo klausimas būtų prioretizuotas ir laiku apsvarstytas“, – reziumuoja ji.
