2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą prie įvairių komunikacijos kanalų (TV, spauda, radijas, internetas) vidutiniškai praleidžia kone darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 27 min. Kiekvieną dieną naudojamasi daugiau kaip trimis kanalais, o beveik trečdalis gyventojų naudojasi keletu iš jų vienu metu.
Daugiausia gyventojų per parą pasiekė TV (83,6 proc.) ir internetas (67,9 proc.), toliau rikiuojasi radijas (49,1 proc.) ir spauda (22,7 proc.). Daugiau kaip pusė gyventojų (55,3 proc.) naudodami medijas griebiasi kompiuterio, 38,7 proc. – mobiliojo telefono ir tai yra 8 procentiniais punktais daugiau nei 2016 metais. Maždaug dešimtadalis (10,5 proc.) medijas naudoja per planšetinį kompiuterį.
“Stiprėja tendencija naudotis keliomis medijomis vienu metu, vadinamasis multitasking – taip elgiasi beveik trečdalis gyventojų (29 proc.) Ypač tai būdinga jaunesnių amžiaus grupių atstovams – kelias medijas vienu metu naudoja 36 proc. pastarųjų, o mažiausia dalis yra tarp vyriausio amžiaus gyventojų – apie ketvirtadalį. Ypač sunku atsitraukti nuo interneto – maždaug pusvalandį per dieną jo naudojimas persidengia su kitais kanalais”, – kasmetinio tyrimo rezultatus komentavo “Kantar TNS” media ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.
Trečdalį dienos praleidžiame prie TV, ketvirtadalį – klausydamiesi radijo
2017 metais TV programas žiūrinčių žmonių skaičius nemažėjo, o laiko prie TV ekrano trukmė toliau augo. Itin augo vaikų prie TV ekranų leidžiamas laikas – jie prie TV ekranų praleidžia 2 val. ir 3 minutes – 6 proc.daugiau negu ankstesniais metais. Televizorių ilgiau ėmė žiūrėti ir suaugusieji – prie TV ekranų jie pernai vidutiniškai praleido po 4 val. ir 17 min. – tai yra dvylika minučių arba 5 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Vidutiniškai gyventojas prie TV praleidžia beveik 4 valandas.
Bendrai radijo kasdien pasiekiama klausytojų auditorija kinta nedaug. Kasdien radijo klausosi apie 70 proc. 16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Tačiau pernai radijo klausymosi laikas išaugo 16 procentų: 2017 m. gyventojas per dieną radijo klausėsi vidutiniškai 2 val. 54 min. (2016 m. – 2 val. 30 min.).
Spaudos segmente tvirčiausiai laikosi savaitraščiai
2017 metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15- 74 m. Lietuvos gyventojų. Lojalių skaitytojų (vidutinė auditorija) 2017 metais buvo 62 proc.
Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos pasiekiančia periodikos forma, kurios bendra auditorija 2017 metais siekė 60 proc. “Pastebime, jog popieriniu formatu išlieka tie spaudos leidiniai, kurie randa optimalų verslo modelį, kaip apjungti spausdintą leidinį ir internetinę jo versiją, taip pat pateikiantys išskirtinį, kokybišką, analitinį turinį, pritaikytą nišinei auditorijai," – sakė R. Mackevičienė.
Dienraščių bendra auditorija 2017 m. buvo 33 proc. Mėnesinių ir retesnio periodiškumo leidinių auditorija per metus liko stabili. 2017 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių per dieną, žurnalus – vidutiniškai 13 minučių per dieną, šie skaičiai per metus beveik nepakito.
Internetas tampa kasdieniu palydovu ir vyresnio amžiaus žmonėms
2017 metų bendrieji Lietuvos interneto skvarbos rodikliai (bendra mėnesio auditorija) augo 2 procentiniais punktais. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis kinta nežymiai, tuo tarpu sparčiau didėja dalis reguliariai besinaudojančių internetu.
"Per pastaruosius ketverius metus labiausiai, dešimčia proc. punktų, augo interneto dienos auditorija – nuo 60 iki 70 proc. Ši tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – augs Lietuvos gyventojų dalis, kuriems internetas yra kasdienė medija, labiausiai tai bus pastebima vidutinio ir vyresnio amžiaus grupėse, nes jaunimo naudojimasis internetu jau ir taip yra tapęs kasdiene rutina", – tyrimo rezultatus komentavo "Kantar TNS" ekspertė.
Pasak jos, jaunimo amžiaus grupėje (15-29 m.) interneto pasiekimas beveik nekinta ir siekia 93 proc. Tuo tarpu 30-49 m. amžiaus grupėje dienos pasiekimas augo daugiausiai, nuo 75 proc. iki 82 proc. Interneto dienos auditorijos augimas pastebimas ir vyriausioje 50-74 m. amžiaus grupėje, nuo 40 proc. 2016 metais iki 45 proc. 2017 metais.
Kitąmet jungiantis prie interneto gali dominuoti išmanieji
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, jau kelerius metus pastebima tendencija, jog kasmet auga žmonių dalis, kurie prie interneto jungiasi per išmanųjį telefoną. 2017 metais taip jungėsi 64 proc. interneto naudotojų – 6 proc. punktais daugiau nei 2016 metais (58 proc.). Tuo tarpu nešiojamaisiais kompiuteriais jungėsi 67 proc. interneto vartotojų.
"Per trejus metus tų, kurie prie interneto jungiasi išmaniuoju telefonu, padaugėjo 2,3 karto. Prognozuojama, kad ateinančiais metais bus pasiektas lūžio taškas, kai naudojimasis internetu per išmaniuosius aplenks nešiojamuosius kompiuterius. Šias tendencijas svarbu turėti omenyje verslui", – sakė Renata Mackevičienė.
Augo naudojimasis socialiniais tinklais
2017 metais TOP5 veiklos internete išliko tos pačios kaip ir anksčiau: naudojimasis paieškos sistemomis, naujienų skaitymas, vaizdo įrašų žiūrėjimas, elektroninis paštas bei informacijos apie prekes ir paslaugas paieška. Socialiniais tinklais 2017 metais kasdien naudojosi 45 proc. Lietuvos gyventojų, 6 proc. punktais daugiau nei 2016 m. Akivaizdu, kad didžiausia dalis socialinių tinklų vartotojų koncentruojasi jaunimo grupėje (15-29 m.) – 89 proc. šio amžiaus atstovų kasdien lankėsi socialinėje erdvėje. Vidutinio amžiaus grupėje kasdien naudojasi kas antras, o 50-74 m. amžiaus grupėje vos daugiau dešimtadalio (13 proc.)
Didžiausias reguliarių naudotojų augimas 2017 metais matomas "Instagram", "Pinterest" ir "LinkedIn" socialiniuose tinkluose. "Facebook" (97 proc. soc. tinklų naudotojų) ir "Youtube" (94 proc.) naudotojų skaičius per metus nepakito ir jie išlieka populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje.
Keturi iš dešimties gyventojų perka internete
Kalbant apie elektroninę komerciją, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys internete. Daugiausia perkančiųjų internete buvo 15-29 m. amžiaus gyventojų tarpe – 67 proc., tačiau lyginant su 2016 m. didžiausias augimas pastebimas 30-49 m. grupėje, nuo 47 proc. iki 55 proc. Perkančių internete tarp 50-74 m. amžiaus gyventojų kiekis nekito – jų buvo 16 proc. Dažniausiai internetu perkama bilietai į renginius, drabužiai ir batai, kosmetika ir parfumerija, buitinė, elektroninė technika bei lėktuvo bilietai.
