Parlamento kanceliarija išplatino pranešimą spaudai apie tai, kaip ateityje veiks politika, investicijos ir finansai. Tarėsi apie tai garbingi ponai ir ponios. Apie vizijas praneša Seimo kanceliarija.
Įvykusios, kaip nurodoma, neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijos aptariant svarbiausius vizijos „Lietuva 2050“ klausimus dėmesio centre – ateities ekonomika ir viešieji finansai.
Ekonomistai renginyje, kaip teigiama, vieningai sutarė, kad ilgalaikė valstybės ekonomikos prognozė nebūna tiksli, tačiau taip pat buvo vieningi dėl kryptingos ir realios vizijos turėjimo būtinumo reikšmės. Buvo diskutuota biudžeto perskirstymo ir mokesčių, investicijų klausimais. Ne vienas specialistas pabrėžė: prasmingiausia investicija – tai investicija į kokybišką švietimą, nepamirštant verslo investicijų svarbos.
Visos diskusijos įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Kokie pokyčiai reikalingi siekiant pažangos?
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas dr. Algirdas Bartkus, komentuodamas vizijos „Lietuva 2050“ dokumentą, pabrėžė: kuriant planus ir strategijas, svarbu realistiškai nustatyti tinkamą kryptį; ekonominės strategijos turi būti paremtos teoriniais modeliais, gerai apčiuopiančiais įmonių ir individų elgesį; turi būti galimybė pasirinktus scenarijus grįsti faktais ir duomenimis. „Ekonominiai dokumentai turi būti grįsti racionalumu, logika, aiškiu stovėjimu ant žemės ir kryptingu bandymu išspręsti tam tikras problemas“, – nuomonę išsakė diskusijos dalyvis. Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai savo pasisakyme taip pat nurodė vizijos realumo būtinybę.
Kaip pažymėjo vienas iš trečiadienį įvykusios diskusijos moderatorių, Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, „vizijos įgyvendinimą be viešųjų finansų sunku įsivaizduoti“. Ypač siekiant kokybinio skirtumo.
Tačiau, kaip pastebi Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai, Nacionalinis pažangos planas – dokumentas, kuriame turi būti numatyti aptariamos vizijos finansavimo šaltiniai – nėra paremtas resursais. „Centrinė projektų valdymo agentūra Nacionaliniame pažangos plane yra paskaičiavusi strateginių tikslų finansavimo poreikio ir galimybių atotrūkį“, – konstatavo renginyje pasisakęs Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertas dr. Linas Jasiukevičius.
Diskusijos dalyviai aptarė ekonomikos transformacijos poreikį: valstybės institucijų galimybės įgyvendinti joms priskirtą vaidmenį priklauso nuo viešųjų finansų ir nuo to, ar sėkmingai transformuosis Lietuvos ekonomika. „Vienas iš dalykų, ko norima – tai ekonomikos transformacija. Ekonomikos transformacija iš dabartinės žmogiškiems ir materialiems resursams imlios ekonomikos į žinioms ir inovacijoms imlią ekonomiką. Tokios transformacijos savaime nevyksta – jai reikalinga tikslinga valstybės pagalba, intervencijos per švietimą, socialinę apsaugą, per industrinę politiką, mokslo ir tyrimų politiką“, – kalbėjo vienas iš renginio moderatorių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas dr. Marius Kalanta.
Sutarta, kad siekiant pokyčio reikalingi didesni viešieji finansai – su esamu biudžetu kokybinis pokytis yra neįmanomas. Ekonomistai akcentavo: reikalingas sutarimas dėl didesnių mokesčių, jei siekiama nemokamo kokybiško švietimo, aukštojo mokslo, kokybiškos nemokamos sveikatos apsaugos. „Reikia diskusijos, kokie mokesčiai tai galėtų padaryti, kokios yra alternatyvos. Gera mokesčių sistema remiasi paprastumo, efektyvumo ir teisingumo principais. Turime galvoti, kaip sumažinti dirbančiųjų mokestinę naštą ir neatbaidyti nei kapitalo, nei darbo jėgos, kuri yra labai reikli ir labai mobili“, – savo pasisakyme pažymėjo „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Ekonomikos ekspertas pabrėžė: Lietuva turi numatyti, kokį kelią renkasi, ir jei linkstama žiūrėti į Šiaurės šalis, jo pastebėjimu, reikia remtis didesniu finansų paskirstymu per biudžetą.
Jam pritarė ir pasiūlymą dėl mokesčių pateikė finansinių technologijų ekspertė Jekaterina Govina. „Galbūt ir mokesčiai, kurie turi būti surinkti, turėtų būti surašyti į tam tikrą algoritmą. Keičiantis ekonominei situacijai, tam tikras mokestinis dydis būtų nustatomas automatiškai ir perkeliamas į įstatymus“, – svarstė J. Govina.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius Romas Lazutka pažymėjo, kad itin reikšminga analizuoti kitų šalių patirtį: tai leidžia „pripažinti dabarties ydas ir stengtis jų išvengti“. Pasak jo, gerovės valstybės rėmėsi ir tebesiremia dideliais mokesčiais didelėms pajamoms. Konstatuota, kad Lietuvoje „valstybės pajamos iš mokesčių siekia apie 30 proc. BVP, o tai yra 1950–1960 m. Vakarų Europos valstybių lygis“.
Siekti nemokamo kokybiško švietimo, nepamiršti verslo investicijų svarbos
Diskusijos dalyvis N. Mačiulis aptarė pagrindinius iššūkius, kuriuos būtina įvertinti numatant didesnius viešuosius finansus: visuomenės senėjimą ir mažą gimstamumą. Vienas iš jo siūlymų – svarstyti keisti susitarimą, kas yra darbingo amžiaus žmogus. „Pavyzdžiui, Japonijoje, kas ketvirtas gyventojas, kuriam daugiau nei 65 metai, yra darbingas. Kas antras 65–69 metų amžiaus yra aktyvus darbo rinkoje. Iš dalies tai pasiekta su daug didesne gyvenimo trukme, daug didesne sveiko gyvenimo trukme, iš dalies – su labai kryptinga vizija: nėra blogai, kad vyresnio amžiaus žmonės nori ir gali likti darbo rinkoje“, – pateiktą pavyzdį komentavo N. Mačiulis.
Jo pastebėjimu, Lietuvai reikalingos gerokai didesnės investicijos siekiant sukurti kokybišką švietimą. Svarbios ir verslo investicijos.
„Kai mes kalbame apie gerovės valstybę, tie žmonės, kurie nėra pritaikyti skaitmeniniam amžiui, kurie neturės pakankamai įdirbio, kad galėtų dirbti su aukštosiomis technologijomis, su robotizacijos procesais, su dirbtiniu intelektu, su dideliais duomenimis – tie žmonės tiesiog liks be darbo. O skaitmenizacija ir robotizacija yra realybė, kurią turime priimti“, – kalbėjo finansinių technologijų ekspertė J. Govina. Jos siūlymu, galimi sprendimai – investuoti į kokybišką švietimą ir plėtoti kapitalo rinką, t. y. įmonių galėjimą pasiskolinti pinigų arba pritraukti kapitalo. „Įmonėms skolintis galimybės yra be galo ribotos. Kad verslas transformuotųsi, reikia plėsti galimybes skolintis“, – svarbų pastebėjimą aptariant ekonomikos transformacijos siekį išsakė specialistė.
Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja J. Šarmavičienė ir šio skyriaus ekspertas dr. L. Jasiukevičius savo pasisakymuose įvertino ilgalaikio laikotarpio investicijas. Kaip pastebėjo L. Jasiukevičius, diskusijos dalyviai kalbėdami pateikė daug gerų rodiklių. „Tam, kad planuotume rodiklius, kad mes jų siektume, būtini gebėjimai ir būtina juos stiprinti. Per dešimt metų mes tuos gebėjimus turime mažesnius“, – apgailestavo Centrinės projektų valdymo agentūros atstovas.
